Šiuos veiksmus turite atlikti nedelsiant: ką būtina padaryti, kad salierų šaknys užaugtų didelės ir tvirtos

Jei šiuo laikotarpiu salierams trūks maistinių medžiagų ar vandens, derlius bus menkas, o šaknys smulkios ir deformuotos. Norint užauginti dideles, tvirtas ir sveikas šakniavaises, būtina pasirūpinti tinkamu tręšimu, laistymu ir dirvos priežiūra. 

Salierai natūraliai mėgsta šiltą, drėgną ir derlingą dirvožemį. Rugpjūtį prasideda jų šaknų vystymosi fazė, todėl būtent šiuo metu ypač svarbu pasirūpinti, kad jiems netrūktų maistinių elementų. 

Ypač reikalingas yra kalis, kuris suteikia šaknims tvirtumo ir skonio, bei kalcis, padedantis sustiprinti augalo audinius ir išvengti jų skilinėjimo. Ne mažiau svarbus yra nuolatinis drėgmės užtikrinimas, nes net trumpalaikis sausros periodas gali pakenkti šaknims. 

Laistyti salierus reikia gausiai, bet ne per dažnai, kad vanduo pasiektų gilesnius sluoksnius, kur vystosi šaknys.

Dirvos priežiūra ir purenimas

Norint užtikrinti gerą salierų augimą, būtina palaikyti purią dirvą. Jei žemė bus per daug kieta ir suspausta, šaknys negalės tinkamai vystytis. Purenant dirvą svarbu nepažeisti augalų šaknų, tuo pačiu metu galima išrauti piktžoles, kurios konkuruoja dėl maisto medžiagų. 

Purenimą verta derinti su organinių trąšų įterpimu, tai gali būti kompostas ar kiti natūralūs preparatai, kurie praturtina dirvą humusu. Po tokių darbų rekomenduojama lysves mulčiuoti šiaudais ar nupjauta žole, taip ilgiau išlaikoma drėgmė. 

Siekiant padėti šaknims augti didesnėms, verta atidengti jų viršūnes ir pašalinti apatinius lapus. Taip šaknys bus labiau aprūpintos šviesa ir neužžels žalia spalva.

Humuso rūgščių nauda

Humuso rūgštys, susidarančios skaidantis augalų liekanoms, yra vienas iš svarbiausių komponentų, palaikančių sveiką dirvožemį. Jos veikia tarsi kempinė, nes geba sulaikyti vandenį ir tuo pačiu laikyti maistines medžiagas, kurias augalai pasisavina tada, kai labiausiai reikia. Dėl to salierai gauna nuolatinį kalio, kalcio ir kitų mineralų kiekį net ir tada, kai pati žemė nėra itin derlinga. 

Natūralus humuso rūgščių šaltinis yra kompostas bei mėšlas. Kompostą galima naudoti visą vegetacijos laikotarpį, o mėšlą rekomenduojama įterpti rudenį ten, kur kitą sezoną bus sodinami salierai.

Sodo prekių parduotuvėse siūlomi ir koncentruoti humuso rūgščių preparatai, kuriuos reikia ištirpinti vandenyje ir palaistyti dirvą. Geriausia juos naudoti rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, kai salierai aktyviai formuoja šaknis. Rezultatai pastebimi greitai, augalai tampa stipresni, šaknys stambesnės, kietesnės ir atsparesnės ligoms.

Kodėl salierai genda dirvoje?

Viena dažniausių problemų salierų auginime yra šaknų puvinys. Jis atsiranda dėl per didelio vandens kiekio arba dėl jo stokos. Jei dirva ilgai būna sausa, o paskui staiga užliejama, šaknų audiniai ima skilinėti ir juose lengvai įsikuria grybeliai bei bakterijos. 

Per didelė drėgmė taip pat skatina puvinių plitimą. Dar viena priežastis gali būti kalcio trūkumas, nes susilpnėję augalo audiniai tampa pažeidžiami.

Salierams labiausiai tinka derlinga, humuso turtinga, drėgna, bet pralaidi žemė. Sunki molinga dirva, kurioje ilgai laikosi vanduo, yra dažna šaknų ligų priežastis. Todėl labai svarbu tinkamai parinkti dirvą, naudoti organines trąšas, mulčiuoti ir reguliariai, bet saikingai laistyti. 

Humuso rūgštys pagerina žemės struktūrą, todėl vanduo neišsilaiko paviršiuje ir nepergreitai nuteka gilyn. Tokios sąlygos padeda išvengti puvinių ir užtikrina, kad augalai gautų visas reikalingas medžiagas.

Salierų auginimas reikalauja kruopštumo, ypač vasaros pabaigoje, kai formuojasi šakniavaisiai. Tinkamas laistymas, organinių trąšų naudojimas, humuso rūgščių papildymas ir dirvos purenimas yra pagrindiniai darbai, kurie užtikrina gausų ir sveiką derlių. Jei salierams suteikiama tai, ko jiems reikia, rudenį galima džiaugtis didelėmis, tvirtomis ir gardžiomis šaknimis, kurios papildys ne vieną patiekalą.