Skandalas dėl sveikatos sistemos pinigų: atskleista, kaip iš tiesų bus mokama gydymo įstaigoms

Sprendimas keisti sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarką buvo priimtas įvertinus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybes. Analizė parodė, kad fondo lėšų gali nepakakti apmokėti visas gydymo įstaigų suteikiamas paslaugas, kurios viršija sutartyse numatytus kiekius. Atotrūkis tarp augančio paslaugų poreikio ir realių finansinių galimybių nuosekliai didėja.

Siekiant užtikrinti, kad turimos PSDF lėšos būtų naudojamos tvariai ir kuo naudingiau pacientams, buvo nustatyta nauja apmokėjimo tvarka. Ji orientuota į atsakingą biudžeto naudojimą, skatina gydymo įstaigas laikytis sudarytų sutarčių ir koncentruotis į labiausiai pacientams reikalingas paslaugas, kartu išlaikant sveikatos priežiūros prieinamumą gyventojams.

Dėl riboto PSDF biudžeto nėra galimybės apmokėti visų paslaugų apimčių, kurias teoriškai galėtų suteikti gydymo įstaigos. Todėl nustatytas aiškus apmokėjimo eiliškumas. Visos paslaugos, kurios yra numatytos sutartyse tarp gydymo įstaigų ir ligonių kasų, apmokamos visa apimtimi. Tai reiškia, kad sutartinis paslaugų kiekis išlieka visiškai kompensuojamas.

Jeigu gydymo įstaigos suteikia daugiau paslaugų, nei numatyta sutartyse, už šias viršsutartines paslaugas apmokama kas ketvirtį pagal nustatytą tvarką. Toks apmokėjimas galimas tik tuo atveju, jeigu PSDF biudžete atsiranda papildomų lėšų, pavyzdžiui, kai surenkama daugiau pajamų nei planuota arba susidaro sutaupymų dėl mažesnio kai kurių paslaugų suteikimo.

Pirmiausia apmokamos viršsutartinės paslaugos, kurios priskiriamos prioritetinėms. Tai apima skubiąją medicinos pagalbą, stebėjimo paslaugas ir svarbiausias stacionarinio aktyviojo gydymo sritis. Prie jų priskiriami gimdymai, insulto ir infarkto gydymas, kardiochirurgijos paslaugos, endoprotezavimo procedūros, onkologinis gydymas bei prioritetinės stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos. Taip pat prioritetinėmis laikomos tam tikros gydytojų specialistų konsultacijos, pavyzdžiui, kardiologų, neurologų, endokrinologų, hematologų bei onkologų.

Toks viršsutartinių paslaugų apmokėjimo modelis leidžia ribotus PSDF išteklius pirmiausia nukreipti toms paslaugoms, kurių nesuteikimas galėtų kelti rimtą grėsmę pacientų sveikatai ar net gyvybei. Prioritetas teikiamas būtent toms medicininėms situacijoms, kuriose laiku nesuteikta pagalba turi didžiausias pasekmes.

Paslaugos, kurios nepriskiriamos prioritetinėms ir viršija sutartyse nustatytus kiekius, apmokamos tik tuo atveju, jeigu po prioritetinių paslaugų finansavimo PSDF biudžete dar lieka lėšų. Tokiu atveju jos kompensuojamos proporcingai pagal nustatytą tvarką.

Ši nuostata taikoma daliai gydytojų specialistų konsultacijų, kurios nėra priskirtos prioritetinėms, taip pat dienos stacionaro, dienos chirurgijos bei neprioritetinėms pradinės, ambulatorinės ir stacionarinės reabilitacijos paslaugoms. Kadangi šių paslaugų apmokėjimas gali būti tik dalinis, gydymo įstaigos skatinamos atsakingai planuoti jų apimtis ir teikimą, atsižvelgiant į realias finansines galimybes.