Vilniaus regiono atliekų sistema 2025 metais: naujos aikštelės, investicijos ir žingsniai tvarumo link

2025 metų rugsėjo pabaigoje Vilniuje atidarytos dvi naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, įsikūrusios Kazlausko g. 1A ir Sausupio g. 9. Jose taip pat veikia dalijimosi daiktais stotelės „DĖK’ui“, kuriose gyventojai gali pratęsti daiktų gyvenimą ir dalintis nebenaudojamais, bet dar tinkamais, tvarkingais, veikiančiais daiktais su kitais.

Į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles galima nemokamai pristatyti baldus, buitinę techniką, statybines ir kitas didelių gabaritų atliekas, kurių negalima mesti į įprastus konteinerius. Dalijimosi daiktais stotelės „DĖK’ui“ tapo patogia vieta palikti nebereikalingus, bet geros būklės daiktus, galinčius praversti kitiems, taip prisidedant prie atsakingo vartojimo ir žiedinės ekonomikos.

„Augantis gyventojų sąmoningumas ir kasmet didėjantys atliekų kiekiai aiškiai rodo, kad patogių atliekų surinkimo vietų poreikis Vilniuje yra itin didelis. Atidarius pirmąsias aikšteles, 2012 m. Vilniaus mieste buvo pristatyta vos 56 tonos didelių gabaritų atliekų, 2023 m. – 14 tūkst. tonų, o 2024 m. – net 15 tūkst. tonų. Atsidarius naujoms aikštelėms, sostinės gyventojams prieinamos jau 7 aikštelės“, – sako VAATC vadovas Paulius Martinkus.

Ši infrastruktūros plėtra yra svarbus žingsnis siekiant mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius, jų tvarkymo kaštus ir didinti perdirbimą.

2025 metų gegužę veiklą pradėjo ir dar viena didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė – Dieveniškėse (Šalčininkų rajone). Ji įkurta Geranionų g. 44A, greta nuotekų valymo įrenginių. Šalčininkų rajono savivaldybė pasirūpino patogiu gyventojų privažiavimu prie šios aikštelės.

Primename, kad didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse galima atvežti ir palikti išardytus baldus, buitinę techniką, perdirbimui į antrines žaliavas tinkamas atliekas – stiklą, plastiką, metalą, popierių, kartoną, statybines ir griovimo atliekas, padangas (lengvųjų automobilių, motociklų, motorolerių ir dviračių).

VAATC atstovai teigia, kad šiuo metu taip pat vyksta projektavimas ir kiti parengiamieji darbai tolesnei aikštelių plėtrai visame Vilniaus regione. Planuojama, kad per artimiausius kelerius metus bus atidarytos bent 8–9 naujos aikštelės tiek sostinėje, tiek kitose Vilniaus regiono savivaldybėse.

Sąvartyno infrastruktūros gerinimas: nuo kaupo uždengimo iki saulės elektrinių

2025 m. rugsėjį oficialiai pradėti Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyno (Vidugirių k., Elektrėnų sav.) kaupo galutinio uždengimo darbai.

„Galutinis sąvartyno I ir II sekcijų kaupo uždengimas – strategiškai svarbus žingsnis užtikrinant tvarią atliekų tvarkymo sistemą Vilniaus regione. Šis projektas padės mažinti aplinkos ir vizualinę taršą bei leis planuoti tolimesnį teritorijos panaudojimą atsinaujinančios energetikos srityje“, – teigia VAATC direktorius Paulius Martinkus.

Sąvartyno kaupo uždengimo darbus planuojama užbaigti 2026 metų rudenį. Visas uždaromo sąvartyno kaupo ilgis – 530 m, plotis – apie 250 m, o maksimalus kaupo aukštis nuo žemės paviršiaus siekia 25 metrus. Uždengimo darbai apims apie 12 hektarų kaupo ploto – tai prilygsta 17 standartinio dydžio futbolo aikščių.

Vilniaus regioniniame nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos tolimesniam apdorojimui netinkamos atliekos. Dabartinį sąvartyno kaupą sudarančios I ir II sekcijos artėja prie užpildymo ribos – nuo 2007 metų jose jau sukaupta apie 3,3 mln. tonų atliekų. Vadovaujantis sąvartyno eksploatavimo reikalavimais, užpildytos sekcijos turi būti uždaromos, o atliekos šalinamos naujai įrengtose sekcijose.

Galutinis sąvartyno sekcijų kaupo uždengimas yra svarbus žingsnis siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir pagerinti gyvenimo kokybę aplinkinių teritorijų gyventojams. Užbaigus darbus, sumažės nemalonių kvapų sklaida į aplinką, pagerės sąvartyno dujų surinkimas – tai leis efektyviau valdyti ir panaudoti išsiskiriančias dujas, sumažės į sąvartyną patenkančių kritulių kiekis, todėl mažės ir susidarančio filtrato apimtys.

VAATC atstovai primena, kad greta Kazokiškių kaimo esančio sąvartyno teritorijoje įgyvendintos ir kitos investicijos. Ant sąvartyne esančių pastatų 2025 metais įrengti papildomi saulės elektrinės pajėgumai – šiuo metu elektrinės galia siekia beveik 200 kilovatų (kW).

VAATC taip pat investuoja į aplinkos stebėseną – 2025 m. sausį įrengtos trys specialios oro kokybės monitoringo stotelės, kurių informacija viešai skelbiama organizacijos puslapyje. Tai svarbus sprendimas, padedantis fiksuoti esamą situaciją ir operatyviai priimti sprendimus, kad kvapų aplinkoje iššūkiai būtų suvaldyti kuo kokybiškiau ir greičiau.

Investicijos į gyventojų maisto atliekų apdorojimą

2025 metų pradžioje VAATC investavo į Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą ir perdavė įrenginių operatoriui naudoti pirmojo maisto atliekų apdorojimo linijos etapo įrangą. Naujų įrenginių sistemą sudaro oranžinių maišelių, į kuriuos dedamos maisto atliekos, išpakuotuvai (depakeriai), transporterių sistema ir nusodintuvas (seditankas).

Įrenginiuose oranžiniai maišeliai su maisto atliekomis maišomi su vandeniu ir sutrinami. Vėliau oro sūkuriu iš gautos masės atskiriami plastikai ir kitos lengvos priemaišos, o likusi masė patenka į nusodintuvą. Šiame įrenginyje sunkios priemaišos – stiklo šukės, smulkūs akmenukai ar metalas – nusėda į dugną ir taip yra atskiriamos. Viduriniame sluoksnyje lieka skysta, apie 99 % švarumo, organinė masė, kuri gali būti panaudota komposto arba biodujų gamybai, taip pat kaip maistinė terpė musių lervų auginimui, kurių pagrindu kuriami nauji produktai.

Perdavus įrangą operatoriui, buvo suderinta nauja maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo kaina. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, Vilniaus regiono gyventojams ji yra mažiausia Lietuvoje ir siekia 15 eurų už tonos tokio tipo atliekų sutvarkymą.

Visuomenės įpročių tyrimai ir MBA statistika rodo, kad nuo maisto atliekų rūšiavimo pradžios Vilniaus regiono gyventojai išmeta vis švaresnes atliekas – vis daugiau jų maisto likučius atskiria į specialius oranžinius maišelius. Tai palengvina kitų atliekų paruošimą perdirbimui.

Pagrindinis iššūkis – gaisras Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje

Vienas didžiausių 2025 metų iššūkių Vilniaus regiono atliekų sistemai buvo balandžio pabaigoje kilęs gaisras Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose. Nors gaisrą bendromis tarnybų pastangomis pavyko operatyviai likviduoti, VAATC perspėjo, kad visa sistema kurį laiką bus priversta veikti krizės režimu – teko ieškoti greitų sprendimų padėčiai sušvelninti.

„Stengėmės kuo greičiau sukurti alternatyvą gaisro paveiktai atliekų tvarkymo sistemai, kad nesutriktų mišrių komunalinių atliekų surinkimas iš gyventojų. Tik dėl sklandaus bendradarbiavimo su kitais atliekų tvarkymo centrais ir privačiais atliekų tvarkytojais vos per tris dienas pavyko atkurti 90 proc. atliekų rūšiavimo pajėgumų ir išvengti didesnės krizės“, – po gaisro likvidavimo teigė VAATC vadovas Paulius Martinkus.

VAATC valdomuose Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose rūšiuojamos mišrios komunalinės ir maisto atliekos iš visų aštuonių Vilniaus apskrities savivaldybių. Per metus šiuose įrenginiuose, kurių operatorius yra įmonė „Energesman“, išrūšiuojama apie 220 tūkst. tonų atliekų: perdirbimui nukreipiamos atrinktos plastiko, popieriaus ir metalo atliekos, tvarkomos maisto ir virtuvės atliekos, o likusi dalis nukreipiama į Vilniaus kogeneracinę jėgainę energijos gamybai.

Edukacijos centro statybos – investicija į visuomenės švietimą

Vienas iš strategiškai svarbių VAATC tikslų – visuomenės edukacija apie tinkamą atliekų rūšiavimą ir visos atliekų sistemos veikimą regione. Šiam tikslui siekti nuolat investuojama ne tik į įvairių formatų komunikaciją nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, vykdomos edukacijos, organizuojami renginiai Vilniaus regione, bet ir statomas naujas edukacijos centras Vilniuje, V. A. Graičiūno gatvėje.

Planuojama, kad šio pastato, kurio bendras plotas sieks apie 300 kv. metrų, įrengimas bus baigtas 2026 metų pavasarį. VAATC atstovai teigia, kad jame bus rengiamos įvairios edukacijos, skirtos skirtingo amžiaus auditorijoms.

„Periodiškai atliekame visuomenės nuomonės tyrimus, kuriais siekiame suprasti pagrindinius rūšiavimo iššūkius mūsų regione ir gyventojų nuostatas šia tema. Gerai matome, kad nors absoliuti dauguma šalies ir sostinės regiono gyventojų pritaria rūšiavimui ir palaiko šią idėją, daugeliu atvejų dar trūksta žinių, kaip rūšiuoti teisingai ir tai daryti nuolat savo buityje. Tikime, kad šią situaciją padės keisti mūsų kuriama nauja infrastruktūra, kurios esminis tikslas – sutelkti įvairias auditorijas, edukuoti ir įtraukti į gilesnį atliekų sistemos veikimo pažinimą“, – komentuoja VAATC vadovas Paulius Martinkus.