Žiemą jūsų gėlės miršta? Šie 7 patarimai gali jas išgelbėti greičiau nei manote

Trumpos dienos, mažas šviesos kiekis, sausas oras, temperatūros svyravimai ir ne visada tinkamas laistymas prisideda prie to, kad augalai pradeda silpti, gelsti, mesti lapus ar net pūti. Suprasti, kodėl taip vyksta, yra pirmas žingsnis norint padėti jiems sėkmingai peržiemoti.

Pagrindinė problema žiemą – ryškus šviesos trūkumas. Net jeigu augalas stovi ant palangės, šviesos kiekis yra kelis kartus mažesnis nei vasarą. Tai ypač stipriai veikia tropinių augalų savijautą – jų lapai gali pašviesėti, stiebai išsitempti link lango, o augimo procesai sulėtėja ar visiškai sustoja. Kartais augalai net ima mesti lapus, tarsi taupydami energiją.

Kita ne mažiau svarbi problema – dėl šildymo sistemų stipriai išsausėjęs patalpų oras. Tokios sąlygos verčia augalus greičiau garinti vandenį per lapus, todėl jiems tampa sunkiau palaikyti drėgmės pusiausvyrą. Gali pradėti džiūti lapų galiukai, substratas vazone perdžiūsta greičiau nei pastebime, o kai kurių augalų imunitetas nusilpsta, todėl jie tampa lengvai pažeidžiami kenkėjų, ypač jautrūs yra augalai su plonais, dideliais lapais, tokie kaip papartės, fikusai ar skridruolės.

Laistymo įpročiai šaltuoju metų laiku taip pat reikalauja peržiūros. Kadangi augalai žiemą auga lėčiau, jiems reikia mažiau vandens. Vis dėlto daugelis jų laistomi taip pat gausiai kaip šiltuoju sezonu, o tai lemia perlaistymą – dažną šaknų puvinio priežastį. Jeigu žemė ilgai išlieka šlapia, atsiranda nemalonus kvapas, o augalo lapai suglemba, tikėtina, kad vandens buvo per daug. Kita vertus, pernelyg retas laistymas kartu su sausu oru taip pat kelia grėsmę, nes augalas gali tiesiog nudžiūti.

Dar viena rizika – staigūs temperatūros pokyčiai. Atidarius langą net kelioms minutėms, augalas, ypač tropinis, gali patirti šaltą šoką. Ne mažiau pavojinga yra ir per didelė kaitra, jei vazonas stovi visai šalia radiatoriaus. Tokie kontrastai dažnai baigiasi lapų kritimu ar net augalo sunykimu.

Silpnesni augalai žiemą tampa itin pažeidžiami įvairių ligų ir kenkėjų. Sausas oras sukuria idealias sąlygas voratinklinėms erkėms, o užsistovėjęs vanduo padidina riziką plisti grybeliams. Jeigu ant lapų pastebite plonas voratinklio gijas, baltas vatos gumulėles ar rudų dėmių, verta imtis veiksmų kuo greičiau – tai gali būti pirmieji infekcijos ar kenkėjų požymiai.

Norint padėti augalams peržiemoti be didelių nuostolių, svarbiausia užtikrinti stabilią ir kuo natūralesnę aplinką. Perneškite vazonus kuo arčiau šviesos šaltinių – pietinės ar rytinės palangės šiuo metu geriausios, o jei kambaryje tamsu, verta investuoti į specialias LED lempas augalams. Reguliarus langų valymas, vazonų pasukimas ir šviesą praleidžiančios užuolaidos taip pat gali padėti maksimaliai išnaudoti natūralią šviesą.

Oro drėgnumą galima pagerinti naudojant drėkintuvus, statant vandens lėkšteles su keramzitu ar tiesiog grupuojant augalus arčiau vienas kito. Purškimas taip pat padeda, jei atliekamas ryte, naudojant minkštą vandenį ir vengiant žiedų ar pumpurų.

Laistymo metu reikėtų pasikliauti ne kalendoriumi, o realia substrato būkle. Tik tada, kai viršutinis žemės sluoksnis išdžiūsta, galima palaistyti, o perteklinį vandenį iš lėkštelės būtina pašalinti. Svarbu išmokti jausti vazonų svorį – sausas ir drėgnas vazonas skiriasi, o ši patirtis padeda išvengti ir perlaistymo, ir išdžiūvimo.

Tręšimas žiemą turi būti labai ribotas. Jei augalas atrodo sveikas, trąšas geriausia atidėti iki pavasario. Jei visgi reikia pagalbos, rinkitės švelnias, organines trąšas ir naudokite tik minimaliomis dozėmis.

Vazonų vieta taip pat turi reikšmę. Svarbu vengti šalto paviršiaus, skersvėjų ir tiesioginio kontakto su karščiu. Naudinga po vazonais padėti medinę lentelę ar specialų izoliacinį padėklą, o augalą statyti toliau nuo atidaromo lango ar radiatoriaus.

Bent kartą per savaitę reikėtų kruopščiai apžiūrėti augalus – ieškoti dėmelių, apnašų, lipnių lašelių ar neįprastos lapų tekstūros. Kuo anksčiau pastebėsite problemą, tuo lengviau ją bus išspręsti.

Kai kurie augalai žiemą reikalauja daugiau dėmesio nei kiti. Skridruolės, papartės, kalatejos ir fikusai yra jautresni šaltam orui ir sausai aplinkai, o kaktusai ir sukulentai žiemoja ramiai ir netgi geriau jaučiasi vėsesnėje, sausesnėje vietoje – tik labai svarbu juos laistyti itin retai.

Svarbiausia prisiminti, kad augalų augimo sustojimas žiemą yra natūralus procesas. Jie neprivalo žydėti ar skleisti naujus lapus, kad būtų laikomi sveikais. Svarbiausia – užtikrinti jiems ramias, stabilias sąlygas, kad atėjus pavasariui jie galėtų sugrįžti į aktyvų augimo etapą kupini jėgų.