Prisijunkite
Paskelbė
Lina Snarskienė
Paskelbta
Dirbtinis intelektas per pastaruosius metus tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Jis naudojamas darbui, mokslams, informacijos paieškai, kūrybai ir net sprendimų priėmimui. Tokie įrankiai kaip pokalbių robotai, vaizdų generatoriai ar automatiniai vertėjai padeda taupyti laiką ir palengvina daugelį procesų.
Vis dėlto augantis populiarumas atneša ne tik naudą, bet ir rizikas. DI sistemos gali pateikti klaidingą informaciją, netinkamus patarimus ar neatsargiai elgtis su naudotojų duomenimis. Ne visos platformos vienodai rimtai žiūri į privatumo apsaugą, o dalis vartotojų vis dar per daug pasitiki automatiniais atsakymais.
Būtent todėl 2026 metais vis daugiau kalbama ne apie tai, ką dirbtinis intelektas gali, o apie tai, kaip juo naudotis atsakingai ir saugiai. Specialistai pabrėžia, kad sąmoningas elgesys su DI įrankiais padeda išvengti klaidų, duomenų nutekėjimo ir nemalonių pasekmių tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Ne visi dirbtinio intelekto įrankiai veikia pagal tuos pačius principus. Skiriasi ne tik jų funkcionalumas, bet ir požiūris į naudotojų duomenų apsaugą. Vienos platformos veikia pagal griežtus privatumo reikalavimus, kitos gali kaupti informaciją sistemos tobulinimui ar rinkodaros tikslams.
Todėl renkantis DI paslaugą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas yra jos kūrėjas, kur registruota įmonė ir kokios duomenų tvarkymo taisyklės taikomos. Jei privatumas yra prioritetas, verta rinktis sprendimus, kurie aiškiai deklaruoja duomenų apsaugos politiką ir suteikia naudotojams daugiau kontrolės.
Dirbtinis intelektas atsakymus formuoja apibendrindamas didelius informacijos kiekius iš įvairių šaltinių. Nors dažnai pateikiami atsakymai atrodo logiški ir įtikinami, tai dar nereiškia, kad jie visada tikslūs.
Svarbu vertinti, ar pateikiama informacija turi aiškų pagrindą. Jei DI nurodo šaltinius, verta juos peržiūrėti ir įsitikinti jų patikimumu. Jei šaltiniai nepateikiami, rekomenduojama papildomai pasitikrinti informaciją kituose patikimuose kanaluose. Kritinis mąstymas išlieka būtinas net ir naudojantis pažangiausiomis technologijomis.
Naudojant dirbtinį intelektą kuriant tekstus, prezentacijas ar viešą turinį, atsakomybė už galutinį rezultatą tenka ne sistemai, o žmogui. Net jei ŠI padeda formuluoti mintis ar struktūruoti informaciją, faktų tikrinimas ir turinio įvertinimas išlieka būtinas.
Tai ypač svarbu profesinėje aplinkoje, žiniasklaidoje ar švietime, kur netiksli informacija gali turėti realių pasekmių. Dirbtinis intelektas turėtų būti laikomas pagalbine priemone, o ne galutiniu autoritetu.
Daugelis DI platformų pagal nutylėjimą saugo naudotojų užklausas ir pokalbius, kurie vėliau gali būti naudojami sistemos mokymui. Norint sumažinti asmeninių duomenų kaupimą, verta naudotis laikinais ar privačiais režimais.
Tokie režimai veikia panašiai kaip naršyklės inkognito funkcija ir leidžia naudotis paslaugomis nepaliekant ilgalaikės istorijos. Tai ypač aktualu ieškant jautrios informacijos ar atliekant vienkartines užduotis.
Ilgainiui DI sistemos gali sukaupti nemažai informacijos apie naudotojo interesus, temas ir įpročius. Jei toks duomenų kaupimas kelia diskomfortą, dauguma platformų suteikia galimybę ištrinti pokalbių ir užklausų istoriją.
Reguliarus istorijos valymas leidžia sumažinti asmeninių duomenų pėdsaką ir suteikia daugiau kontrolės. Tai paprastas, bet dažnai pamirštamas žingsnis, padedantis apsaugoti privatumą.
Vienas svarbiausių principų naudojantis dirbtiniu intelektu yra jautrių duomenų neatskleidimas. Slaptažodžiai, banko informacija, asmens kodai ar vidiniai įmonių dokumentai neturėtų būti įvedami į jokias DI sistemas.
Net jei paslauga teigia, kad duomenys yra saugūs, visada išlieka rizika, kad informacija bus pasiekiama tretiesiems asmenims. Atsargumas šiuo atveju yra svarbiausia apsaugos priemonė.
Naudojant DI profesinėje veikloje svarbu laikytis įmonės ar organizacijos taisyklių. Daugelyje darboviečių jau galioja vidinės politikos, reglamentuojančios, kokiais tikslais ir kaip galima naudoti dirbtinio intelekto įrankius.
Atviras dialogas su vadovybe ar IT specialistais padeda išvengti nesusipratimų ir užtikrina, kad technologijos būtų naudojamos teisėtai ir saugiai. Aiškios taisyklės apsaugo tiek darbuotojus, tiek pačią organizaciją.
2026 metais dirbtinis intelektas tapo neatsiejama skaitmeninės aplinkos dalimi, tačiau jo saugus naudojimas priklauso nuo žmogaus sprendimų. Technologijos pačios savaime nėra nei geros, nei blogos, viską lemia tai, kaip jos taikomos.
Laikantis pagrindinių saugumo principų, dirbtinis intelektas gali tapti patikimu pagalbininku, o ne rizikos šaltiniu. Atsakingas požiūris, kritinis mąstymas ir dėmesys privatumui išlieka svarbiausiais elementais sparčiai besikeičiančiame technologijų pasaulyje.
Lina Snarskienė
Žurnalistė
Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.