Ekranai užvaldo vaikystę: Europos Sąjunga grasina ribojimais, bet vaikai jau seniai gyvena virtualiai

Julija Markeliūnė, „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė, atkreipia dėmesį, kad reguliavimas yra sveikintinas, tačiau gali būti sunku užtikrinti jo įgyvendinimą. 

Pasak Julijos Markeliūnės, išmanieji įrenginiai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, tačiau pernelyg intensyvus jų naudojimas gali turėti rimtų pasekmių vaikų emocinei ir socialinei raidai. Kaip pavyzdį ji pamini 2025 m. tyrimą, paskelbtą žurnale „Psychological Bulletin“: vaikai iki 10 metų, daugiau laiko praleidžiantys prie ekranų, dažniau susiduria su emociniais ir elgesio sunkumais.

„Didesnis ekranų naudojimas buvo susijęs su pykčio proveržiais, pasipriešinimu suaugusiesiems, užsisklendimu, nerimu ar žema saviverte. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad vaikai, patiriantys emocinį diskomfortą, neretai dar labiau pasineria į skaitmeninį pasaulį – tai veikia kaip būdas pabėgti nuo sunkumų realiame gyvenime. Taip patenkame į užburtą ratą ir užuot išsprendę problemą, dar labiau ją giliname“, – atkreipia dėmesį J. Markeliūnė.

Sunku užtikrinti ribojimų laikymąsi

Reaguodama į augančius perspėjimus dėl socialinių tinklų įtakos vaikų sveikatai ir nepilnamečiams neigiamą įtaką galinčio padaryti turinio, Europos Komisija svarsto riboti socialinių tinklų prieigą nepilnamečiams. Panašias priemones jau įvedė Prancūzija, kur vaikams iki 15 metų socialinių tinklų naudojimui reikia tėvų sutikimo, o šių metų spalio pradžioje tokį siūlymą registravo Danijos premjerė.

Panašios iniciatyvos įgyvendinamos ir už Europos ribų. Australijos parlamentas 2024 m. pabaigoje uždraudė jaunesniems nei 16 metų vaikams naudotis tokiomis platformomis, kaip „TikTok“, „Facebook“ ar „Instagram“. Pasak „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovės, nors toks reguliavimas yra sveikintinas, sunku užtikrinti, kad jo būtų sąžiningai laikomasi.

„Jau dabar matome pavyzdžių, kad norint internete pasiekti nepilnamečiams netinkamą turinį, užtenka paspausti mygtuką, kad turiu 18 metų. Kol dar kuriamas ES skaitmeninės tapatybės dėklės sprendimas, neturime techninės galimybės užtikrinti, kad šios taisyklės nebūtų galima taip paprastai apeiti. Todėl didžiausią įtaką vaikų naudojimuisi socialiniais tinklais ir toliau turi vaiko aplinka: tėvai, mokytojai ir kiti artimieji“, – įžvalgomis dalijasi Julija Markeliūnė.

Svarbu pasiūlyti alternatyvą

Šį rudenį Švedijoje įsigaliojo nauja valstybės parama vaikams ir jaunimui – vadinamoji laisvalaikio kortelė „Fritidskortet“. Šios priemonės tikslas – užtikrinti, kad visi vaikai galėtų dalyvauti įvairiose laisvalaikio veiklose, nepriklausomai nuo šeimos finansinės padėties. Ekspertė pabrėžia, kad toks modelis – sveikintina alternatyva griežtiems draudimams, skatinanti vaikus aktyviai leisti laiką ir mažinti ekranų poveikį.

„Tėvai dažnai klausia – ką gali padaryti, kol įsigalios nauji įstatymai ar technologinės priemonės. Pirmiausia – parodyti pavyzdį. Laikas be telefono prie vakarienės stalo, pokalbiai, bendra veikla lauke – visa tai padeda vaikams išmokti, kad ramybė, hobiai, dėmesys ir ryšys su šeima gali būti stipresni už ekranų trauką ir įdomesni už virtualų pasaulį“, – pataria „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė J. Markeliūnė.

Tėvams rekomenduojama apsaugoti namų bevielio interneto tinklą, nustatant skirtingus slaptažodžius šeimos nariams ir svečiams. Taip pat svarbu su vaikais aptarti, kad internete galima rasti netinkamo turinio, todėl svarbu jį atpažinti ir pranešti suaugusiajam. Vaiko išmaniajame įrenginyje galima nustatyti įvairių kontrolės priemonių, pavyzdžiui, ribojančių prie ekrano praleidžiamą laiką ar blokuojančių tam tikrą turinį ar interneto svetaines. Tėvų kontrolės funkcija netrukus pasipildys ir „Telia Safe“ programėlė.

„Technologijos yra puiki priemonė mokymuisi, laisvalaikiui ir bendravimui, tačiau pernelyg daug laiko prie ekranų kenkia dėmesiui, emocijoms ir gebėjimui kurti tikrą ryšį. Todėl žmones ir toliau kviečiame bent valandą per dieną išmaniuosius įrenginius sudėti į „Ryšio dėžę“ ir skirti daugiau tikro dėmesio vieni kitiems. Sveiki įpročiai namuose gali būti net veiksmingesni už įstatymus“, – teigia Julija Markeliūnė.