Ekspertai įspėja: per „Juodąjį penktadienį“ rizikuojate netekti ne tik savo pinigų, bet ir duomenų

Nusikaltėliai išnaudoja žmonių norą sutaupyti ir siūlo neįtikėtinus pasiūlymus, kurie dažnai baigiasi finansiniais nuostoliais ar asmens duomenų vagystėmis. Ekspertai įspėja, kad apsiperkant internete būtina išlikti budriems – net ir patikimai atrodančios svetainės ar reklamos gali būti spąstai.

Kai internetinės parduotuvės vilioja didelėmis nuolaidomis, atsispirti gali būti sunku. Sukčiai gerai tai supranta ir išnaudoja.

„Sukčiai puikiai išmano psichologiją – jie žino, kad šiuo laikotarpiu žmonės veikia skubotai, ieško geriausių nuolaidų ir ne visada patikrina detales. Todėl jų taikomi metodai išlieka tokie pat veiksmingi: apgaulingi el. laiškai, reklamos, netikros internetinės parduotuvės ar socialiniuose tinkluose platinami neįtikėtinai geri pasiūlymai“, – sako „NOD Baltic“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Vaitasius.

Pasak jo, paskutiniais mėnesiais itin išaugo fišingo (angl. phishing) atakų skaičius – vartotojams siunčiami el. laiškai ar žinutės, apsimetant žinomais prekių ženklais ar kurjerių tarnybomis. Juose pateikiamos nuorodos veda į klastotes, kuriose prašoma suvesti prisijungimo duomenis, banko informaciją ar atlikti mokėjimą.

„Sukčiai sukuria svetaines, kurios atrodo beveik identiškai, kaip ir tikrosios – kartais net domeno pavadinimas skiriasi vos viena raide. Tarkime, vietoje „.lt“ naudojamas „.it“ arba vietoje „m“ įrašoma „rn“. Tokie nežymūs pakeitimai vartotojui dažnai nepastebimi, tačiau kainuoja brangiai“, – aiškina specialistas.

L. Vaitasius priduria, kad pastaraisiais metais itin suaktyvėjo ir socialiniuose tinkluose plintantys netikrų pasiūlymų atvejai – neretai žmonės pamato reklamas, kur siūloma didžiulė nuolaida „tik šiandien“ ar „nemokamas pristatymas pirmiesiems 100 pirkėjų“.

„Tai triukas, skatinantis veikti greitai – būtent tuo ir pasinaudoja sukčiai“, – pabrėžia jis.

Dažniausi sukčiavimo būdai

Nors sukčiavimo internete atvejai fiksuojami visus metus, tačiau jų kiekis stipriai išauga būtent prieš didžiųjų nuolaidų dienas. Kibernetinio saugumo ekspertas primena populiariausius sukčiavimo scenarijus:

• netikros el. parduotuvės – puslapiai, imituojantys žinomus prekių ženklus. Jie dažniausiai renka mokėjimo kortelių ar prisijungimo prie banko duomenis;
• apgaulingi el. laiškai ir SMS – tariamai iš siuntų tarnybų kurjerių ar bankų siunčiami pranešimai su nuorodomis į kenkėjiškas svetaines;
• dovanų kortelių pasiūlymai – netikros akcijos, siūlančios neva nemokamas korteles, siekiant išvilioti asmeninius duomenis;
• „per gerai, kad būtų tiesa“ nuolaidos – sukčiai žada populiarius produktus už neįtikėtinai geras kainas, tačiau po apmokėjimo dingsta;
• prizų loterijos – skelbiami konkursai, kuriuose dalyvių prašoma atskleisti asmeninius duomenis, o dažnai paaiškėja, kad jokio laimėjimo nėra.

Kaip išlikti saugiems išpardavimų metu?

Didžiųjų nuolaidų savaitė – tikras išbandymas ne tik piniginei, bet ir budrumui. L. Vaitasius pateikia keletą svarbiausių patarimų, kaip nepakliūti į sukčių spąstus ir apsaugoti savo duomenis bei finansus:

• atidžiai tikrinkite svetainių adresus. Net menkiausi skirtumai domeno pavadinime gali reikšti apgaulę;
• atsiskaitykite saugiai. Rinkitės kreditinę kortelę ar tokias mokėjimo paslaugas kaip „PayPal“ – jos suteikia papildomą apsaugą;
• neveskite asmeninių duomenų per nuorodas el. laiškuose ar SMS. Jei gaunate pasiūlymą, svetainės adresą suveskite ranka naršyklėje;
• naudokite dviejų veiksnių autentifikaciją. Tai gerokai sumažina riziką, kad jūsų paskyra bus perimta, net jei slaptažodis nutekėtų;
• apsaugokite savo įrenginius su patikimais skaitmeninio saugumo sprendimais. Daugiasluoksnė apsauga padeda aptikti pavojingas svetaines ar fišingo bandymus;
• išlikite kritiški. Visada atkreipkite dėmesį į gramatines ar logikos klaidas tekste – tai dažnai išduoda sukčius. Juos išduoti taip pat gali ir patys tinklalapiai, mat neretai jie būna sukurti ne iki galo, nekokybiškai, kai kurie mygtukai gali būti neaktyvūs. Ir nepamirškite – jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.

Kaip elgtis, jei patekote į sukčių spąstus?

Sukčiams veikiant vis gudriau, apsisaugoti nuo apgavysčių darosi sunkiau net ir budriausiems. Jei vis dėlto patekote į kibernetinių nusikaltėlių pinkles – svarbiausia nedelsti, pabrėžia „NOD Baltic“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas L. Vaitasius.

„Jei manote, kad galėjote būti apgauti, kuo greičiau informuokite savo banką, užblokuokite korteles ir pakeiskite slaptažodžius. Kuo greičiau reaguojate, tuo didesnė tikimybė išvengti nuostolių“, – pataria jis.

Specialistas primena, kad šiandien kibernetiniai nusikaltėliai veikia itin profesionaliai – jie geba išnaudoti dirbtinį intelektą, automatizuotas sistemas ir psichologinį spaudimą. Todėl vien geros nuojautos nepakanka – būtina sąmoningai ugdyti savo kibernetinį atsparumą.

„Saugumas internete prasideda nuo įpročių. Kuo labiau skubame, tuo labiau esame pažeidžiami. Prieš paspausdami mygtuką „pirkti“ – sustokite ir pagalvokite“, – pataria L. Vaitasius.