Prisijunkite
Paskelbė
Lina Snarskienė
Paskelbta
Įsigaliojus naujai pensijų kaupimo tvarkai, daugelis tikėjosi chaoso, masinio pinigų atsiėmimo ir ilgiausių eilių prie institucijų durų. Pirmosios 2026 metų dienos iš tiesų atrodė audringos, tačiau jau netrukus situacija ėmė keistis. Skaičiai ir tendencijos rodo visai kitokį paveikslą, nei buvo prognozuojama dar prieš kelis mėnesius.
Jūs, kaip kaupiantysis ar svarstantysis apie pasitraukimą, tikriausiai jau spėjote susidurti su gausybe skirtingų nuomonių. Vieni ragina kuo greičiau pasiimti pinigus, kiti perspėja apie ilgalaikes pasekmes, treti siūlo palaukti ir neskubėti. Tokiame informacijos sraute lengva pasimesti, todėl realūs duomenys tampa ypač svarbūs.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovo pateikiama informacija leidžia pažvelgti į situaciją be emocijų. Jūs galite matyti, kad pradinė banga jau slūgsta, o gyventojų sprendimai tampa labiau apgalvoti. Tai signalas, jog antrosios pensijų pakopos ateitis Lietuvoje klostosi kitaip, nei baimintasi.
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos leidus visiškai pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ar atsiimti dalį sukauptų lėšų, susidomėjimas buvo milžiniškas. Jūs galėjote pastebėti, kad jau pirmą ir antrą dieną institucijos sulaukė tūkstančių užklausų. Tai buvo natūrali reakcija į ilgai lauktą pokytį.
LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas pabrėžia, kad toks aktyvumas buvo labiau informacinis nei sprendimų priėmimo. Žmonės norėjo suprasti, kokias teises įgijo, kiek gali atsiimti, kokios pasekmės jų laukia. Tačiau jau po kelių dienų prašymų srautas pradėjo akivaizdžiai mažėti.
Jūs galite tai vertinti kaip ženklą, jog didžioji dalis gyventojų neskuba. Pradinį impulsą keičia racionalus svarstymas, o sprendimai nebėra priimami vedami emocijų ar baimės.
Vertinant dabartines tendencijas, LIPFA prognozuoja, kad iš antrosios pensijų pakopos pasitrauks maždaug penktadalis dalyvių. Jūs turėtumėte žinoti, kad tai labai panašu į tai, ką rodė išankstinės apklausos bei Estijos patirtis, kai ten buvo įgyvendinta analogiška reforma.
Estijoje per pirmąjį pasitraukimo langą sistemą paliko apie 20 procentų kaupusiųjų. Pasak V. Rūko, Lietuvoje tikėtinas labai panašus scenarijus, galbūt su nedideliais svyravimais į vieną ar kitą pusę.
Tai reiškia, kad kalbos apie masinį pasitraukimą ir sistemos griūtį kol kas neturi tvirto pagrindo. Dauguma gyventojų vis dar linkę likti sistemoje arba bent jau neskuba priimti galutinio sprendimo.
Svarbus rodiklis yra ir „Sodros“ pateikti duomenys. Jūs turėtumėte atkreipti dėmesį, kad jau sausio 2 dieną institucija buvo sulaukusi daugiau nei 100 tūkstančių įvairių paklausimų. Tačiau tai nereiškia, jog visi šie žmonės nusprendė pasitraukti.
Didelė dalis užklausų buvo susijusios su konsultacijomis, galimybių aiškinimusi ir skaičiavimais. Tai rodo, kad gyventojai elgiasi atsakingai ir pirmiausia siekia suprasti, o tik tada veikti.
Prognozuojama, jog per 2026 metus iš sistemos gali pasitraukti nuo 20 iki 40 procentų dalyvių. Toks scenarijus reikštų, kad į ekonomiką būtų įlieta apie 1,2 mlrd. eurų, o „Sodrai“ grįžtų apie 550 mln. eurų.
Jeigu jūs nuspręsite likti antrojoje pensijų pakopoje, didelių pokyčių kasdienėje situacijoje nepajusite. V. Rūko teigimu, sukauptas turtas išliks toks pats ir toliau bus investuojamas pagal nustatytas strategijas.
Pensijų fonduose valdomos sumos išlieka pakankamai didelės, kad būtų užtikrinta sklandi ir efektyvi veikla. Tai reiškia, jog fondai ir toliau galės siekti grąžos bei valdyti riziką ilgalaikėje perspektyvoje.
Jūs taip pat turite galimybę lanksčiau valdyti savo įmokas. Naujoji tvarka leidžia neribotą skaičių kartų laikinai stabdyti įmokų mokėjimą, o tai suteikia daugiau laisvės prisitaikyti prie gyvenimo situacijų.
Premjerė Inga Ruginienė viešai paragino gyventojus nepriimti skubotų sprendimų. Jūs esate raginami pasinaudoti suteikta laisve, bet kartu įvertinti ilgalaikes pasekmes.
Pasak jos, naujoji sistema pirmą kartą realiai leidžia patiems apsispręsti, ar atsiimti visas lėšas, ar tik dalį, ar tęsti kaupimą. Tai, anot premjerės, yra galimybė pajusti tikrą pasirinkimo naudą, o ne veikti spaudžiant terminams ar automatiniams sprendimams.
Įsigaliojusi tvarka iš esmės pakeitė antrosios pensijų pakopos filosofiją. Automatinis įtraukimas panaikintas, atsirado galimybė vieną kartą atsiimti 25 procentus sukauptų lėšų, o sunkios ligos atveju visą sumą.
Per dvejų metų laikotarpį jūs galite atsiimti sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, net jei ir toliau svarstote dėl galutinio sprendimo. Tai suteikia laiko, kurio anksčiau nebuvo.
Visa tai leidžia daryti išvadą, kad nors pradžia buvo audringa, realybė tampa ramesnė. Jūs vis dažniau renkatės ne emociją, o skaičiavimą, o tai reiškia, kad pensijų sistemos pokyčiai Lietuvoje gali būti ne grėsmė, o brandos ženklas.
Lina Snarskienė
Žurnalistė
Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.