Prisijunkite
Paskelbė
Lina Snarskienė
Paskelbta
Artėjant 2026 metams, vis daugiau žmonių ima domėtis, kas laukia antrosios pensijų pakopos dalyvių. Viešojoje erdvėje kalbama apie atsiveriantį „langą“, leidžiantį pasitraukti iš kaupimo sistemos ar lanksčiau naudotis sukauptomis lėšomis. Tačiau kartu su galimybėmis ateina ir sudėtingos taisyklės, kurias svarbu suprasti dar prieš priimant sprendimus.
Jūs turėtumėte žinoti, kad pokyčiai palies tiek tuos, kurie nuspręs likti sistemoje, tiek tuos, kurie svarstys pasitraukti. Nors daliai žmonių tai skamba kaip ilgai laukta laisvė, ekonomistai ir ekspertai ragina neskubėti ir vertinti ilgalaikes pasekmes.
Diskusijoje „Žinių radijo“ laidoje savo įžvalgomis dalijosi „Sodros“, bankų, investicijų ir akademinės bendruomenės atstovai. Jų mintys atskleidžia, kad 2026 metai gali tapti lūžio tašku visai pensijų sistemai.
„Sodros“ atstovė aiškina, kad 2026 metais įsigalios naujos taisyklės, kurios leis daliai kaupiančiųjų anksčiau atsiimti dalį sukaupto turto. Tai aktualu tiems, kurie nuspręs likti sistemoje, bet norės didesnio lankstumo dar nepasiekę pensinio amžiaus.
Jūs taip pat turite žinoti, kad norintys pasitraukti susidurs su aiškiai nustatyta tvarka. Prašymai bus vykdomi ne iš karto, o pasibaigus ketvirčiui, todėl skubėti nėra prasmės. Be to, ne visa sukaupta suma bus išmokama grynaisiais.
Viena svarbiausių temų yra tai, kokios sumos pasieks žmonių sąskaitas. Ekspertai pabrėžia, kad kai kuriais atvejais galite atgauti apie 70 procentų sukauptų lėšų, tačiau kitais atvejais suma gali būti gerokai mažesnė nei pusė.
Tai ypač aktualu tiems, kurie kaupimą buvo sustabdę arba ilgą laiką nekaupė asmeninėmis lėšomis. Tokiu atveju didžioji dalis pinigų, kuriuos sudarė valstybės ir „Sodros“ įmokos, bus perkelta į „Sodrą“ ir paversta pensijų taškais, o ne išmokėta grynaisiais.
Banko ekonomistas perspėja, kad galimi du scenarijai. Jei pasitrauks nedidelė dalis žmonių, sistema gali išlikti stabili. Tačiau jei pradės trauktis dauguma, gali kilti grandininė reakcija, kuri destabilizuotų visą kaupimo modelį.
Jūs turėtumėte įvertinti ir platesnį kontekstą. Lietuvos ekonomika šiuo metu auga, todėl masinis pinigų išėmimas nebūtinai būtų palankus nei pačiai ekonomikai, nei ilgalaikiam pensijų stabilumui.
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad antroji pensijų pakopa ilgą laiką buvo pagrindinis būdas supažindinti žmones su investavimu. Daugelis pirmą kartą pamatė, kaip pinigai gali augti ne tik per atlyginimą, bet ir per investicinę grąžą.
Jūs turėtumėte savęs paklausti, ar pasitraukę iš sistemos tikrai liksite investavimo pasaulyje, ar pinigai bus tiesiog išleisti. Estijos pavyzdys rodo, kad dažniausiai kaupti lieka aukštesnių pajamų ir labiau finansiškai raštingi žmonės.
Investicijų valdytojai pabrėžia, kad finansiškai labiausiai apsimoka kaupti mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Valstybės subsidija yra fiksuota, todėl kuo mažesnis atlyginimas, tuo didesnę santykinę naudą ji suteikia.
Jei jūs apskritai neinvestuojate ir neturite tam laiko ar žinių, antroji pensijų pakopa gali būti paprasčiausias ir saugiausias būdas pasirūpinti ateitimi. 2026 metų „langas“ suteiks pasirinkimą, tačiau kartu pareikalaus atsakomybės už savo sprendimus.
Lina Snarskienė
Žurnalistė
Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.