Prisijunkite
Paskelbė
Lina Snarskienė
Paskelbta
Atlyginimų ir kainų palyginimas su artimiausiais kaimynais jums išlieka vienas jautriausių rodiklių, nes būtent čia greičiausiai pajuntate, ar statistika sutampa su kasdienybe. Kai minima minimali alga, atrodo, kad viskas paprasta: skaičiai aiškiai parodo, kiek žmogus uždirba iki mokesčių ir kiek realiai lieka.
Vis dėlto net ir tuomet, kai oficialūs duomenys leidžia manyti, kad Lietuva netrukus aplenks Lenkiją pagal minimalią mėnesinę algą, jūsų patirtis parduotuvėje neretai pasakoja kitą istoriją. Maisto krepšelis, akcijos, sezoniniai pirkiniai ir net šventinės prekės greitai parodo, kur pinigai tirpsta sparčiausiai.
Dėl to diskusijos nesibaigia: jūs vienu metu matote augančias algas, bet kartu girdite, kad Lenkijoje apsipirkti vis dar verta. Toliau aptariama, kuo skiriasi minimali alga, kodėl kainos dažnai atrodo palankesnės Lenkijoje, ir kokias 2026 metų tendencijas prognozuoja specialistai.
Kuo skiriasi minimali alga Lietuvoje ir Lenkijoje
Minimalios mėnesinės algos palyginimas jums svarbus todėl, kad jis parodo bazinį pragyvenimo lygį mažiausiai uždirbantiems. 2025 metais Lietuvoje minimali alga siekia 1039 eurus iki mokesčių, o nuo 2026 metų ji didėja iki 1153 eurų iki mokesčių. Po mokesčių tai sudaro apie 777 eurus ir 864 eurus.
Lenkijoje 2025 metais minimali alga siekia 4666 zlotus, kas prilyginama 1107 eurams iki mokesčių, o nuo kitų metų ji didėja iki 4806 zlotų, kas prilyginama 1140 eurų iki mokesčių. Perskaičiavus po mokesčių ir į eurus, nurodoma apie 833 eurus ir 838 eurus.
Pagal šiuos skaičius Lenkijoje minimali alga šiuo metu yra didesnė, tačiau 2026 metais Lietuva kaimynę aplenktų. Visgi vien atlyginimo pokytis neatsako į klausimą, ar gyventi taps lengviau, nes čia įsijungia kainų tema.
Kodėl jums vis dar atrodo, kad Lenkijoje pigiau
Kainų skirtumas dažniausiai labiausiai pastebimas maisto ir kasdienių prekių lentynose. Ne vienas žmogus iki šiol renkasi apsipirkimą Lenkijoje, nes ten, jų akimis, pigiau arba akcijų daugiau. Prieš šventes tai ypač išryškėja, nes žmonės pradeda lyginti ne tik maistą, bet ir sezonines prekes.
Kaip pavyzdys minimi fejerverkai, kurių kaina Lenkijoje kai kuriems pasirodė kone dvigubai mažesnė. Tokie palyginimai greitai išplinta, nes jums tai paprastas argumentas: pamatėte kainą ir iškart supratote skirtumą.
Dar dažniau lyginami tos pačios prekybos grandinės leidiniai skirtingose šalyse. Pateikiamas „Gouda“ sūrio pavyzdys, kai Lietuvoje 0,5 kilogramo be nuolaidos kainavo 2,99 euro, tad kilogramas siekė apie 5,98 euro.
Tuo metu Lenkijoje kilogramas pjaustyto „Gouda“ sūrio buvo paverčiamas į maždaug 3,5 euro. Pagal tokį skaičiavimą skirtumas atrodo didelis, todėl jums natūraliai kyla klausimas, kodėl taip yra.
Ką rodo Europos kainų indeksai ir kodėl jie ne visada ramina
Norint palyginti kainas plačiau, pasitelkiamas Eurostat maisto kainų lygio indeksas, kuriame Europos Sąjungos vidurkis prilyginamas 100.
Pateikiami duomenys rodo, kad Lietuvoje maisto krepšelis siekia 99,4, vadinasi maistas yra šiek tiek pigesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Tačiau Lenkijoje tas pats indeksas nurodomas kaip 85,6, tad krepšelis yra gerokai pigesnis.
Jums tai ir sukuria paradoksą: Lietuva Europoje neatrodo brangi, bet lyginant su artimiausiu kaimynu skirtumas vis tiek ryškus. Dėl to kelionės apsipirkti į Lenkiją daugeliui atrodo racionalios.
Kodėl tos pačios prekės skirtingose šalyse kainuoja nevienodai
Prekybos atstovai pabrėžia, kad kainas lemia ne vien parduotuvės noras uždirbti. Skirtumus veikia mokestinė aplinka, konkurencija, logistikos kaštai, geografinė padėtis, rinkos dydis ir užsakymų apimtys. Taip pat svarbu, kad kartais lyginate skirtingas pakuotes, o dar dažniau, vienoje šalyje produktas būna su akcija, kitoje be jos.
Pateikiama ir pastaba, kad ne visos prekės visada pigesnės Lenkijoje, o pasibaigus akcijai kaina gali grįžti į aukštesnį lygį. Jums tai reiškia, kad vienas palyginimas ne visada apibūdina visą vaizdą, tačiau perkant svarbiausia yra kaina tą dieną, kai jūs stovite prie lentynos.
Ko tikimasi 2026 metais ir kurios prekės gali brangti
Prognozėse teigiama, kad grūdų supirkimo kainoms išliekant stabilioms, neturėtų brangti ir dalis grūdinių produktų, pavyzdžiui duona. Taip pat nurodoma, kad esant palankioms gamtos sąlygoms ir geram derliui, galėtų atpigti obuoliai.
Kiaušinių kainos, priešingai, gali išlikti aukštos dėl didelės paklausos ir sudėtingesnio paukščių gripo sezono. Vištienos kainos galėtų mažėti, jei didėtų importas ir išsilaikytų tokia tendencija.
Dėl pieno produktų, ypač sviesto, minima, kad didmeninės kainos mažėjo, tačiau jums svarbiausia detalė yra ta, kad mažmeninės kainos ne visada krenta taip greitai, kaip norėtųsi.
Lina Snarskienė
Žurnalistė
Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.