Tokios pensijos laukia vis daugiau lietuvių: sunki realybė smogs anksčiau nei daugelis galvoja

Nors viešojoje erdvėje dažnai girdima frazė „pensijos nesulauksiu“, realybė kitokia. Dauguma žmonių vis dėlto sulauks pensinio amžiaus, tačiau klausimas lieka atviras – kokia bus gyvenimo kokybė tuo metu ir iš ko reikės gyventi.

Vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad išeitis gali būti darbas ir po pensijos. Tačiau toks sprendimas, kaip rodo tyrimai ir praktika, nėra toks saugus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Vis daugiau žmonių planuoja dirbti ir pensijoje

Naujausia „Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos“ apklausa parodė aiškią tendenciją. Net keturi iš dešimties respondentų svarsto galimybę tęsti darbinę veiklą ir sulaukus pensinio amžiaus. 

Tuo metu apie trečdalis apklaustųjų pripažįsta, kad dirbti nebenorėtų arba paprasčiausiai nebegalėtų. Sprendimą dirbti lemia ne tik pinigai. Dalis žmonių teigia, kad darbas suteiktų prasmės pojūtį ir leistų jaustis reikalingiems. 

Visgi nemaža dalis atvirai pripažįsta, jog pagrindinė priežastis yra labai praktiška – baimė, kad pensijos neužteks kasdienėms išlaidoms. Šie skaičiai rodo ne optimizmą, o veikiau nerimą dėl ateities. Darbas po pensijos daugeliui tampa ne pasirinkimu, o planu B.

Jaunesni tiki labiau, vyresni mato realybę

Apklausoje ryškiai išsiskiria amžiaus grupės. Jaunesni respondentai dažniau mano, kad galės dirbti ir pasiekę pensinį amžių. Jie linkę tikėti savo sveikata, energija ir galimybėmis prisitaikyti prie darbo rinkos.

Tuo tarpu vyresni gyventojai situaciją vertina kur kas atsargiau. Jie jau yra susidūrę su realybe, kai sveikata ne visada leidžia dirbti taip, kaip norėtųsi, o darbdaviai ne visada palankiai žiūri į vyresnio amžiaus darbuotojus.

Būtent todėl pasikliauti vien darbo pajamomis senatvėje yra rizikinga strategija. Ji priklauso nuo per daug neprognozuojamų veiksnių, kurių didelės dalies jūs paprasčiausiai negalite kontroliuoti.

Kaip žmonės įsivaizduoja savo pensinį gyvenimą

Apklausa taip pat atskleidė, kaip gyventojai planuotų naudoti per gyvybės draudimą sukauptas lėšas. Dauguma aiškiai supranta, kad gyvenimas išėjus į pensiją nesustoja ir reikalauja nuolatinių pajamų.

Dažniausiai žmonės nurodo, kad šias lėšas skirtų kasdienėms išlaidoms padengti arba pensijai papildyti. Dalis planuoja pinigus naudoti laisvalaikiui, kelionėms ar pramogoms, o kiti galvoja apie neišvengiamas sveikatos priežiūros išlaidas.

Tai rodo gana racionalų požiūrį. Pensija nėra tik minimalus išgyvenimas, o gyvenimo etapas, kuriame norisi išlaikyti orų gyvenimo lygį.

Kodėl vien pirmos pakopos pensijos nepakaks

Akivaizdu, kad vien valstybinės pirmos pakopos pensijos daugeliui nepakaks. Ypač tai aktualu dabartinei jaunajai kartai, kuri ateityje gali susidurti su dar mažesniu pensijų ir buvusių pajamų santykiu.

Todėl antroji pensijų pakopa išlieka svarbi ilgalaikio finansinio saugumo dalis. Artėjantys pokyčiai šioje sistemoje suteiks daugiau lankstumo ir pasirinkimo laisvės, tačiau pats kaupimo principas išlieka esminis.

Kaupimas leidžia sumažinti priklausomybę nuo vieno pajamų šaltinio ir suteikia daugiau stabilumo senatvėje.

Ką daryti pasitraukus iš antros pakopos

Jeigu vis dėlto nusprendžiama pasitraukti iš antros pakopos, svarbiausias klausimas tampa labai konkretus. Kur bus nukreiptos atsiimtos lėšos. Finansų specialistai pabrėžia, kad blogiausias sprendimas būtų šiuos pinigus tiesiog išleisti kasdienėms reikmėms.

Racionaliausias kelias – tęsti ilgalaikį investavimą kitomis priemonėmis. Tai gali būti gyvybės draudimas su kaupimu, pensijų fondai ar kitos investavimo formos, pritaikytos individualiems poreikiams.

Trumpalaikis pasitenkinimas „čia ir dabar“ gali atrodyti viliojantis, tačiau jis greitai išnyksta, o finansinės pasekmės lieka ilgam.

Orus gyvenimas senatvėje reikalauja nuoseklumo

Ekspertai sutaria, kad tik nuoseklus kaupimas visose trijose pakopose leidžia pasiekti tokį finansinį rezultatą, kuris senatvėje užtikrintų bent apie septyniasdešimt procentų buvusių darbingo amžiaus pajamų.

Tai nėra greitas ar lengvas kelias, tačiau jis suteikia daugiau ramybės ir pasirinkimo laisvės ateityje. Pensija neturėtų būti etapas, kuriame tenka priimti sprendimus iš baimės.

Darbas išėjus į pensiją gali būti papildoma galimybė, bet jis neturėtų tapti vieninteliu planu. Finansinis saugumas senatvėje prasideda gerokai anksčiau, nei ateina pensinis amžius.