Visi jūsų pinigai išgaruos akimirksniu: antstolių sistema palieka žmones be pasirinkimo

Būtent su tokia realybe susiduria žmonės, kurių sąskaitos yra areštuotos. Antstoliai, vykdydami įstatymus, palieka fiksuotą sumą pragyvenimui, tačiau vis daugiau gyventojų atvirai klausia, ar šiais laikais iš jos iš tiesų įmanoma išgyventi.

Ši tema kelia daug emocijų, nes kalbama ne apie teorinius skaičius, o apie kasdienį išlikimą. Jūs galite atsidurti situacijoje, kai net ir dirbdami pilnu etatu esate priversti skolintis tam, kad galėtumėte pavalgyti, o tai dar labiau gilina skolų ratą.

Kai po atlyginimo lieka tik keli šimtai eurų

Kelių tūkstančių skolą bandantis išmokėti Giedrius pasakoja, kad kiekvieną mėnesį vos gavus atlyginimą jo banko sąskaitoje lieka tik apie 450 eurų. Būtent tokią sumą jam palieka antstoliai, vykdydami skolų išieškojimą.

Jūs tokioje situacijoje greitai pajuntate, kad pinigai baigiasi dar mėnesio viduryje. Giedrius atvirai sako, jog tuomet tenka skolintis, kad turėtų už ką pavalgyti. Vėliau jis priverstas skolintis dar kartą, kad galėtų grąžinti ankstesnes skolas. Taip susidaro užburtas ratas, iš kurio, atrodo, neįmanoma ištrūkti.

Vyro teigimu, jei antstoliai paliktų didesnę sumą, situacija iš esmės pasikeistų. Tačiau dabar kiekvienas mėnuo tampa kova dėl išgyvenimo, o ne galimybe realiai mažinti skolas.

Skolininkų nepasitenkinimas auga visoje Lietuvoje

Panašią patirtį pasakoja ir klaipėdietis Kipras. Jis teigia, kad antstoliai nuskaičiuoja beveik visas jo pajamas, o mėnesiui palieka maždaug 450 eurų. Ši suma, anot jo, neva turėtų užtekti maistui, būstui, komunaliniams mokesčiams, ryšiui, drabužiams ir vaistams.

Jūs tokioje situacijoje natūraliai jaučiatės pažeminti. Kipras atvirai vadina tai pasityčiojimu ir klausia, ar kas nors apskritai atsižvelgia į sparčiai augančias kainas. Jo nuomone, realiame gyvenime tokia suma seniai nebeatitinka minimalių poreikių.

Šie pasakojimai rodo, kad problema nėra pavienė. Vis daugiau žmonių viešai kalba apie tai, jog oficialiai nustatyta neišieškoma suma neatspindi tikrųjų pragyvenimo išlaidų.

Kiek pinigų privalo palikti antstoliai

Lietuvos antstolių rūmų atstovai aiškina, kad tam, jog areštuotos sąskaitos savininkas galėtų patenkinti būtiniausius poreikius, jam nustatoma vadinamoji neišieškoma suma. Tai yra minimali lėšų dalis, kurią antstoliai privalo palikti kiekvienam žmogui, net ir vykdant skolų išieškojimą.

Pagal galiojančią tvarką ši suma negali būti mažesnė nei 50 procentų valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Didėjant minimaliai algai, automatiškai didėja ir neišieškoma suma.

Paaiškinama, kad 2025 metais skolininkams buvo paliekama 450 eurų, o 2026 metais ši suma padidėjo iki 468 eurų. Oficialiai laikoma, kad būtent tokia suma užtikrina minimalias pragyvenimo sąlygas.

Ar 468 eurai tikrai leidžia išgyventi

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad neišieškoma suma yra lygi minimalių vartojimo poreikių dydžiui. Tai suma, kuri, pagal valstybės metodiką, reikalinga minimaliems asmens maisto ir ne maisto poreikiams patenkinti.

Ministerija pabrėžia, kad šis dydis kasmet skaičiuojamas pagal patvirtintą metodologiją nuo 2017 metų. Minimalus maisto krepšelis sudaromas pagal mitybos specialistų rekomendacijas, o kainų duomenis pateikia oficialios statistikos institucijos.

Ne maisto poreikiams reikalinga suma apskaičiuojama proporcingai, atsižvelgiant į namų ūkių vartojimo struktūrą. Tačiau jūs, susidūrę su realiomis kainomis parduotuvėse ir sąskaitomis už paslaugas, dažnai jaučiate, kad teorija ir praktika smarkiai skiriasi.

Kada galima prašyti, kad antstoliai nuskaičiuotų mažiau

Antstolių rūmai atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais yra galimybė prašyti palikti didesnę nei nustatyta neišieškomą sumą. Jei jūs patiriate dideles būtinas išlaidas dėl ligos, neįgalumo ar kitų ypatingų aplinkybių, galite kreiptis į antstolį ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.

Tokie prašymai vertinami individualiai, o dažnu atveju reikalingas ir kreditoriaus sutikimas. Antstolis negali savavališkai keisti išskaitų dydžio, nes visiems taikomos tos pačios taisyklės.

Taip pat numatyta, kad jei jūs išlaikote nedarbingus šeimos narius, raštišku prašymu išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau net ir tokiu atveju negalima pažeisti įstatymuose nustatytų ribų.

Iš kokių pajamų skolos apskritai neišieškomos

Svarbu žinoti, kad yra tam tikros pajamos, iš kurių antstoliai negali išieškoti skolų. Tai socialinės pašalpos, vaiko pinigai, neįgalumo ir slaugos išmokos, tikslinės kompensacijos bei kai kurios vienkartinės išmokos.

Tačiau jūs turite patys informuoti antstolį apie tokių pajamų kilmę. Dažniausiai pakanka pateikti kelių mėnesių banko sąskaitos išrašą ar pažymą iš darbovietės. Laiku pateikta informacija padeda išvengti situacijų, kai sistema automatiškai nuskaičiuoja visas lėšas, o vėliau tenka ilgai rūpintis jų grąžinimu.

Kodėl skolininkams svarbu žinoti savo teises

Ši situacija rodo, kad skolos nėra vien tik skaičiai. Tai kasdienis gyvenimas, kuriame jūs bandote suderinti pareigas ir elementarius poreikius. Žinojimas, kokios sumos turi būti paliekamos ir kada galite prašyti išimčių, gali tapti vienintele galimybe bent šiek tiek palengvinti savo padėtį.

Nors nustatyti skaičiai pateikiami kaip pakankami, realybė dažnai atrodo visiškai kitaip. Todėl skolininkams svarbu ne tik vykdyti įsipareigojimus, bet ir aktyviai ginti savo teisę į orų pragyvenimą.