Įspėjimas iš Lietuvos banko: pokyčiai pensijų sistemoje gali turėti nenumatytą kainą

Jūs, kurie svarstote arba jau priėmėte sprendimą dėl pasitraukimo, kartu formuojate naują realybę pensijų fonduose. Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad pirmieji pasitraukimai jau daro įtaką visai sistemai, o ypač tiems, kurie nusprendė likti kaupti toliau.

Pasak centrinio banko atstovų, dabar ypač svarbu suprasti ne tik asmeninę naudą ar trumpalaikį finansinį palengvėjimą, bet ir tai, kaip masinis pasitraukimas keičia fondų veikimo principus bei kaštus likusiems dalyviams.

Pasitraukimai jau vyksta, pasekmės tampa realios

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas teigia, kad sumažėjus antrosios pakopos dalyvių skaičiui ir fonduose sukauptam turtui, gali keistis mokesčių struktūra. Įstatyme numatyta, jog kaupimo mokesčiai priklauso nuo pensijų fondo dydžio.

Tai reiškia, kad kuo fondas didesnis, tuo mažesni atskaitymai taikomi jo dalyviams. Tačiau dabar, kai dalis gyventojų jau pasitraukė ir atsiėmė lėšas, bendras fondų turtas mažėja. Dėl to jūs, likę antrojoje pakopoje, ateityje galite susidurti su didesniais mokesčiais nei iki pasitraukimo galimybės įsigaliojimo.

V. Cibas pabrėžia, kad neigiamas poveikis nėra nei staigus, nei katastrofiškas, tačiau bendra situacija būtų palankesnė, jei pasitraukusiųjų skaičius būtų mažesnis. Kitaip tariant, kuo daugiau žmonių išeina, tuo didesnė našta gali tekti likusiems.

Kiek žmonių jau pasitraukė ir ko tikėtis toliau

Remiantis Lietuvos banko vertinimu ir Estijos patirtimi, iš antrosios pensijų pakopos Lietuvoje gali pasitraukti nuo 20 iki 50 procentų kaupiančiųjų. Šiuo metu centrinis bankas laikosi nuosaikesnės prognozės ir mano, kad galutinis pasitraukusiųjų skaičius gali siekti apie penktadalį dalyvių.

Jūs turėtumėte žinoti, kad net ir toks mastas jau daro apčiuopiamą poveikį fondų veiklai. Jei pasitraukimų banga stiprėtų, poveikis galėtų tapti ryškesnis tiek mokesčių, tiek investavimo srityse.

Keičiasi ir investavimo galimybės

Lietuvos banko atstovas atkreipia dėmesį, kad fondų valdytojai dabar priversti veikti atsargiau. Jiems būtina turėti daugiau likvidžių lėšų, kad galėtų greitai išmokėti pinigus pasitraukiantiems dalyviams.

Dėl šios priežasties pensijų fondai gali mažinti investicijas į ilgalaikius ir mažiau likvidžius projektus, tokius kaip privataus kapitalo fondai ar infrastruktūros objektai. Tokios investicijos paprastai duoda didesnę grąžą ilguoju laikotarpiu, tačiau jas sunku greitai paversti pinigais.

Tai reiškia, kad jums, likusiems antrojoje pakopoje, ilgainiui gali tekti susitaikyti su šiek tiek mažesne investicine grąža, bent jau teoriniu lygmeniu.

Kur keliauja atsiimtos lėšos

Lietuvos banko vertinimu, jau atsiimtos lėšos dažniausiai nėra investuojamos ilgam laikotarpiui. Didelė jų dalis skiriama vartojimui, paskoloms ar vartojimo kreditams grąžinti.

Kita dalis pinigų nukeliauja į indėlius, kaupiama trumpalaikiams tikslams arba investuojama savarankiškai. Tai rodo, kad pinigai iš pensijų sistemos grįžta į ekonomiką, tačiau praranda savo pirminę paskirtį – užtikrinti stabilesnes pajamas senatvėje.

Dabartinė situacija pensijų sistemoje

Šiuo metu antrojoje pensijų pakopoje vis dar kaupia apie 1,4 mln. gyventojų, o bendras sukauptas turtas siekia beveik 10 mlrd. eurų. Tačiau šie skaičiai jau pradėjo kisti, nes pasitraukimo galimybė tapo realybe, o ne tik teorine diskusija.

Naujoji tvarka suteikė jums daugiau laisvės ir pasirinkimo, tačiau kartu padidino atsakomybę už ilgalaikes finansines pasekmes. Lietuvos bankas ragina vertinti ne tik tai, kiek pinigų galite atsiimti dabar, bet ir kaip šie sprendimai paveiks likusią sistemą, mokesčius bei kaupimo sąlygas ateityje.