Kremlius bando perrašyti istoriją: siekia pateisinti Molotovo-Ribbentropo paktą ir okupaciją

1939 m. rugpjūčio 23-iąją tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos buvo pasirašyta nepuolimo sutartis, kurios slaptuosiuose protokoluose buvo numatyta užgrobti ir pasidalinti suverenias Centrinės ir Šiaurės Europos šalis. 

Tokiu būdu vadinamasis Molotovo-Ribbentropo paktas jau po savaitės atvėrė kelią Antrajam pasauliniam karui. Būtent šis faktas metai iš metų yra atakuojamas Kremliui palankios medijos įvairiausiais klaidinančias argumentais. Pagrindinis jos tikslas yra išsiginti atsakomybės už karo pradėjimą bei įtvirtinti SSRS kaip karo aukos statusą, kuri neva savo pajėgumais apsigynė ir įveikė hitlerinę koaliciją.

Dezinformacijos analizės centras Debunk.org atliko tyrimą, kurio duomenimis, šiais metais Kremliui palankioje medijoje buvo paskelbtas 481 turinio vienetas apie Molotovo-Ribbentropo paktą, iš kurių net 403-uose Paktas buvo vaizduojamas teigiamai. Palyginti su pernai metais, dezinformacijos srautas išaugo daugiau nei tris kartus (t. y. 198 turinio vienetai, iš kurių 124 – teigiami). Anot Debunk.orgvyr. analitiko Algirdo Kazlausko, tai gali būti sietina su keletu priežasčių.

„Šie metai Kremliaus imperijai – šventiniai – 80-osios pergalės Antrajame pasauliniame kare metinės. Išskirtinio dėmesio ši tema susilaukė ne tik ypatingomis datomis – gegužės 9-ąją ir birželio 22-ąją (kurią Maskva laiko karo pradžia) – bet ir kitomis progomis. Kitas veiksnys – naujosios JAV administracijos siekis atkurti diplomatinius ryšius su Kremliumi. Tai davė akstiną propagandistams suaktyvinti pastangas skleisti alternatyvias realybei istorijos versijas, tame tarpe ir apie Paktą“, – dėstė Debunk.org tyrėjas.

Nustatyta, jog populiariausias naratyvas šiais metais bandė įteigti, jog Antrasis pasaulinis karas prasidėjo ne 1939 m. rugsėjo 1-ąją, o kažkurią kitą dieną. „Gan populiarus žanras Rusijos medijos kanaluose yra išrasti vis naują karo pradžios datą. 

Pradedant kaltinimais Japonijai 1931 m. įsiveržus į Kiniją, tęsiant Vokietijai dėl agresijos prieš austrus bei Lenkijai – prieš čekoslovakus, baigiant 1941 m. birželio 22-ąja, Vokietijos invazija į SSRS. Bet tai tik maža dalis datų, kurios yra įvardinamos kaip karo pradžios. Visų jų esmė išsklaidyti dėmesį nuo tikrosios datos, nedviprasmiškai rodančios bendrą SSRS ir Vokietijos atsakomybę už karo pradžią“, – teigė A. Kazlauskas.

Antras dažniausiai kartotas naratyvas – „Molotovo-Ribbentropo paktas niekuo nesiskyrė nuo kitų nepuolimo sutarčių, kurias tuo laikmečiu sudarinėjo kitos šalys“. Pasak Debunk.org analitiko, pabrėždama faktus, jog ne tik SSRS, bet ir kitos vyriausybės sudarinėjo sutartis su hitlerine Vokietija, Kremliaus propaganda siekia nuslėpti Molotovo-Ribbentropo pakto išskirtinumą – tik jo slaptuosiuose protokoluose buvo perbraižytos naujos politinio Europos žemėlapio sienos.

Taip pat nemažai paminėjimų sulaukė teiginys, jog Paktas su Vokietija neva buvo išmintingas sprendimas Sovietų Sąjungai, nes atitolino neišvengiamą karą porai metų. „Šis naratyvas bando įteigti, jog to meto lyderiai tarsi žinojo ateitį ir dėl to darė atitinkamus sprendimus. Istorinis determinizmas – tai loginė klaida, kurios apžavams nejučia kartas nuo karto pasiduoda dalis žmonių“, – kalbėjo A. Kazlauskas.

Reabilituojant Molotovo–Ribbentropo paktą, svarbi vieta teko naratyvui, neigiančiam Baltijos šalių okupaciją. Pabrėžiama, kad Lietuva, Latvija ir Estija esą „be pasipriešinimo“ įsiliejo į Sovietų Sąjungą, sudarant įspūdį, jog tai buvo savanoriškas sprendimas. Toks aiškinimas dar labiau išryškina mūsų partizaninio pasipriešinimo fundamentalumą. Lietuvos Laisvės kovotojų veikla tapo gyvu įrodymu, kad Lietuvos valstybė tęsėsi, o rusų valdžia buvo atmesta ginklu.