Kritinis perspėjimas kiekvienam šalies gyventojui: užkibus už šios gudrybės liksite be visų savo santaupų

Šį kartą sukčiai prisidengia gerai žinomos tarptautinės siuntų bendrovės „Venipak“ vardu, o jų siunčiamos SMS žinutės atrodo itin įtikinamai. Jos parašytos sklandžia lietuvių kalba, pateikiamos su tariamai oficialiais pranešimais apie neva nepavykusį siuntos pristatymą.

Žinutėse gavėjai raginami „atnaujinti pristatymo adresą“ paspaudžiant aktyvią nuorodą. Iš pirmo žvilgsnio tokia žinutė gali pasirodyti kaip įprastas informacinis pranešimas iš siuntų tarnybos, ypač jei žmogus iš tiesų laukia siuntos. 

Būtent dėl šios priežasties tokia sukčiavimo forma yra pavojinga, ji manipuliuoja žmonių laukimo ir skubos jausmu. Sukčių tikslas paprastas – nukreipti gavėją į netikrą interneto puslapį, kuris vizualiai primena oficialią „Venipak“ svetainę. 

Ten dažniausiai prašoma suvesti asmens duomenis, o kartais – ir banko prisijungimo informaciją. Tokiu būdu asmeninė informacija gali būti pasisavinta ir panaudota neteisėtai.

„Venipak“ perspėjimas - tai sukčiavimo schema

Bendrovė „Venipak“ oficialiai įspėja, kad tokios SMS žinutės yra klastotės ir neturi nieko bendra su jų veikla. 

„Jei gavote žinutę iš nežinomo numerio, kurioje kviečiama paspausti nuorodą, atnaujinti adresą ar suvesti asmens duomenis, jokiu būdu to nedarykite. Primename, kad „Venipak“ niekada nesiunčia žinučių su prašymais atnaujinti duomenis per nuorodą“, – pabrėžia „Venipak“ rinkodaros vadovė Asta Raudonienė.

Pasak jos, įmonė sulaukė daugybės klientų pranešimų apie įtartinas žinutes, todėl nusprendė ne tik išplatinti oficialų įspėjimą, bet ir kreiptis į policiją dėl galimų nusikaltimų.

Kaip atpažinti sukčių nuorodas?

„Venipak“ ragina žmones visada atkreipti dėmesį į nuorodų adresus. Oficialios bendrovės nuorodos visada baigiasi „venipak.com“. 

Jei matote nuorodą, kuri naudoja trumpinimo paslaugas, tokias kaip „bit.ly“ ar „tinyurl“, arba yra nepažįstamo domeno, jos spausti nereikėtų.

Sukčiai kuria netikras svetaines, kurios savo dizainu, spalvomis ir logotipais imituoja oficialius puslapius. Tačiau atidžiau pažvelgus dažnai galima pastebėti smulkių neatitikimų – netiksliai atkartotą logotipą, rašybos klaidas ar keistus simbolius interneto adrese.

Ką daryti gavus įtartiną žinutę?

Specialistai pataria tokios žinutės nespausti, neištrinti jos prieš tai nepadarius ekrano nuotraukos – tai gali būti naudinga policijai tyrimo metu. 

Apie incidentą rekomenduojama pranešti „Venipak“ klientų aptarnavimo komandai arba teisėsaugos institucijoms.

„Raginame gyventojus išlikti budrius – nepasitikėti įtartinomis žinutėmis ar neaiškios kilmės prašymais, o kilus bet kokiems įtarimams, nedelsiant susisiekti su mūsų klientų aptarnavimo komanda“, – pabrėžia A. Raudonienė.

Tokie sukčiavimo atvejai, anot kibernetinio saugumo ekspertų, pastaruoju metu tampa vis dažnesni visoje Europoje. 

Sukčiai išnaudoja populiarias prekių pristatymo paslaugas kaip priedangą, nes žmonės dažnai laukia siuntų ir yra labiau linkę sureaguoti į tariamai „skubius“ pranešimus. Atsargumas, kritinis mąstymas ir nuorodų tikrinimas – paprasčiausi, bet efektyviausi būdai apsisaugoti nuo tokio tipo apgavysčių.