Lietuvoje auga nerimas dėl užklupusios stichijos: ar tikrai šalį skalbia pavojingas cheminis lietus?

Internete išplitę vaizdo įrašai ir komentarai atskleidė, kad lijundra kai kuriems žmonėms pasirodė tarsi naujas ir „nebūtas“ reiškinys. Nors sinoptikai apie tokius orus įspėjo iš anksto, dalis visuomenės suabejojo specialistų aiškinimais ir pradėjo kalbėti apie vadinamąjį cheminį lietų bei sąmoningą žalą gamtai ir žmonėms.

Ši istorija tapo ne tik pasakojimu apie pavojingą plikledį, bet ir puikiu pavyzdžiu, kaip greitai gimsta sąmokslo teorijos. Tai verčia susimąstyti ne tik apie orų reiškinius, bet ir apie tai, kodėl jūs ir kiti žmonės kartais linkę patikėti ne faktais, o bauginančiomis versijomis.

Lijundra Lietuvoje sukėlė sumaištį

Pirmadienį Lietuvą pasiekė sinoptikų prognozuota lijundra. Dėl jos šaligatviai ir keliai tapo itin slidūs, didmiesčiuose formavosi spūstys, o kai kurie skrydžiai vėlavo. Draudikai taip pat perspėjo apie sniegu ir ledu apsunkintas medžių šakas, kurios galėjo lūžti ir kelti pavojų automobiliams bei pėstiesiems.

Neįprastas reiškinys sulaukė ypatingo dėmesio socialiniuose tinkluose. Viename „Facebook“ puslapyje paskelbtas vaizdo įrašas, nufilmuotas važiuojant automobiliu, parodė situaciją, kai aplink matyti sniego pusnys, tačiau tuo pačiu metu lyja. Ant priekinio stiklo kritę lašai akimirksniu sušalo, todėl valytuvai tapo beveik bejėgiai.

Vaizdo įrašo autorius stebėjosi, kaip gali lyti esant minusinei temperatūrai, ir net kėlė versiją apie cheminį lietų. Jo pasisakymai apie tariamą grėsmę žmonių sveikatai, gyvūnams ir gamtai sulaukė tūkstančių peržiūrų ir šimtų komentarų.

Mokslinis paaiškinimas yra paprastas

Nors daliai žmonių lijundra pasirodė neįtikėtina, meteorologai pabrėžia, kad tai gerai žinomas ir Lietuvoje ne kartą fiksuotas reiškinys. Lijundra susidaro tuomet, kai virš šalto oro sluoksnio prie žemės paviršiaus atslenka šiltasis atmosferos frontas.

Šiltas oras, būdamas lengvesnis, pakyla virš šaltojo. Krituliai formuojasi šiltesniame sluoksnyje, todėl krenta lietaus pavidalu. Tačiau leisdamiesi žemyn jie patenka į neigiamos temperatūros zoną ir vos palietę paviršius akimirksniu užšąla. Būtent taip susiformuoja pavojingas plikledis.

Meteorologiniai matavimai tai patvirtino ir šį kartą. Pavyzdžiui, Kaune prie žemės paviršiaus buvo fiksuota apie minus septynis laipsnius, tačiau maždaug vieno kilometro aukštyje temperatūra siekė net keturis laipsnius šilumos. Tokios sąlygos yra klasikinės lijundrai.

Kodėl žmonės linkę tikėti sąmokslo teorijomis?

Ne mažiau įdomus klausimas yra tai, kodėl dalis žmonių, susidūrę su neįprastu reiškiniu, renkasi tikėti sąmokslu, o ne specialistų paaiškinimais. Psichologai pabrėžia, kad sąmokslo teorijos dažniausiai suklesti tuomet, kai žmonės jaučiasi nesaugūs, pasimetę ar neturintys pakankamai žinių apie vykstančius procesus.

Kai jūs susiduriate su reiškiniu, kuris prieštarauja kasdieniam supratimui, smegenys natūraliai ieško greito ir emocinio paaiškinimo. Sąmokslo teorijos dažnai pasiūlo paprastą atsakymą ir konkretų kaltininką, net jei jis neturi nieko bendra su realybe. Tai suteikia iliuzinį kontrolės jausmą.

Prie to prisideda ir socialiniai tinklai. Algoritmai dažnai iškelia emocingą ir provokuojantį turinį, todėl bauginančios žinutės plinta greičiau nei ramūs moksliniai paaiškinimai. Kai matote, kad panašiai galvoja ir kiti, kyla įspūdis, jog tokia nuomonė yra pagrįsta.

Internautų reakcijos ir kritinis mąstymas

Įdomu tai, kad šiuo atveju didžioji dalis komentarų po vaizdo įrašu buvo ne palaikantys sąmokslo teorijas, o bandantys paaiškinti lijundros susidarymą. Daugelis žmonių dalijosi moksliniais argumentais ir nuorodomis į meteorologų paaiškinimus.

Tai rodo, kad kritinis mąstymas visuomenėje egzistuoja, tačiau jam reikia erdvės ir aiškios informacijos. Kai specialistai aktyviai įsitraukia į diskusijas ir paaiškina sudėtingus reiškinius paprasta kalba, sąmokslų teorijoms lieka mažiau vietos.

Kodėl svarbu pasitikėti mokslu

Lijundra nėra dirbtinis ar pavojingas cheminis reiškinys, tačiau ji iš tiesų kelia realų pavojų eismo dalyviams ir pėstiesiems. Būtent todėl svarbiausia yra ne ieškoti slaptų grėsmių, o laikytis specialistų rekomendacijų ir būti atsargiems.

Kai jūs pasitikite mokslu ir patikrinta informacija, galite priimti racionalius sprendimus ir išvengti nereikalingo nerimo. Neįprasti orai ateityje kartosis vis dažniau, todėl gebėjimas atskirti faktus nuo išsigalvojimų tampa vis svarbesnis.