Europos Sąjunga panikuoja: milijardai siuntų iš Kinijos verčia verslus trauktis, muitinės nebespėja su kontrole

Europos Komisija dar anksčiau buvo užsiminusi apie planus atsisakyti 150 eurų ribos, žemiau kurios siuntos iš ne ES šalių neapmokestinamos muito mokesčiais. Tačiau realūs pokyčiai iki šiol nebuvo įgyvendinti, o tuo aktyviai naudojasi Kinijos tiekėjai. 

Jie, naudodamiesi šia spraga, gali siųsti prekes tiesiai vartotojams ir išvengti ne tik mokesčių, bet ir griežtų saugumo reikalavimų bei sertifikatų, taikomų ES vidaus rinkoje. Dėl to vartotojai dažnai gauna produktus, kurie neatitinka Europos kokybės standartų.

Netolygi konkurencija rinkoje

Be mokestinių lengvatų, Kinijos platformos turi ir kitą pranašumą, jų veiklos kaštai gerokai mažesni nei Europos gamintojų ir pardavėjų. Europoje verslai privalo laikytis aplinkosaugos reikalavimų, kurie dažnai reiškia papildomas investicijas į ekologišką gamybą, logistiką ar pakuotes. 

Kinijos įmonės tokių įsipareigojimų dažnai neturi arba jų nepaiso, tad natūralu, kad europiečiai pralaimi kainų karą. Dėl šios priežasties vietiniai gamintojai ir prekybininkai praranda konkurencingumą, o pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnius, bet ne visada saugius produktus iš Azijos.

ES muitinės nebesusitvarko su siuntų srautu

Keturi su puse milijardo siuntų per metus, tai skaičius, kuris kelia galvos skausmą Europos muitinėms. Pasak gegužę skelbtos „Financial Times“ publikacijos, daugelio šalių muitinės tiesiog fiziškai nesugeba suvaldyti tokio srauto. 

Kadangi siuntos siunčiamos tiesiogiai vartotojams, jos dažnai neliečia didžiųjų logistikos centrų, o tai apsunkina kontrolę ir mažina galimybes patikrinti turinį. Tokia situacija atveria kelią nesaugiai, nelegaliai ar net suklastotai produkcijai.

ES institucijos kelia pavojaus signalą

ES vartotojų apsaugos komisaras Michael McGrath viešai pripažino, kad situacija darosi vis pavojingesnė. Jo teigimu, mažų siuntų sprogimas importuojant prekes iš Kinijos apkrauna sistemas iki maksimumo. Be to, Europos Parlamento ataskaitoje teigiama, kad dauguma pavojingų ir nelegalių produktų, patenkančių į ES rinką, atkeliauja būtent tokiomis nedidelėmis siuntomis iš Kinijos platformų.

Komisija jau pernai spalį pradėjo tyrimą prieš Temu platformą dėl galimų pažeidimų. Pradiniai rezultatai rodo, kad įmonė nesiėmė jokių veiksmų, siekdama apriboti prekių, neatitinkančių ES standartų, platinimą. Taip pat vyksta tyrimas prieš Shein, tai bendrovė įtariama klaidinančių reklamų ir netikrų nuolaidų skelbimu, o taip pat melagingų teiginių apie tvarumą naudojimu.

Grėsmė vartotojų saugumui ir sąžiningam verslui

ES muitinės tarnybos nuolat susiduria su sunkumais tikrindamos tūkstančius nedidelių siuntų per dieną. Kaip pabrėžė Europos Parlamento narys Salvatore De Meo, atsakingas už parengtą ataskaitą, efektyvių kontrolės mechanizmų trūkumas kelia grėsmę vartotojų saugumui. Be to, tokia situacija diskriminuoja įmones, kurios laikosi visų ES reikalavimų, jos tampa mažiau konkurencingos kainos atžvilgiu ir patiria didesnius nuostolius.

Augantis kiniškų e. prekybos platformų dominavimas Europoje kelia vis daugiau klausimų dėl teisingos konkurencijos, vartotojų apsaugos ir kontrolės efektyvumo. Kol ES institucijos svarsto galimus sprendimus ir reformas, Kinijos tiekėjai toliau stiprina savo pozicijas, išnaudodami visas teisinės sistemos spragas. Akivaizdu, kad norint išlaikyti sąžiningą prekybą ir apsaugoti europiečius nuo nesaugių prekių, būtina kuo skubiau griežtinti reikalavimus ir efektyvinti priežiūros mechanizmus.