„Facebook“ siūlo nemokamą kavos aparatą: šia gudrybe patikti daugelis, ekspertai perspėja apie pavojų

Sukčių gudrybės nuolat tobulėja ir šiandien jie geba imituoti žinomus prekės ženklus, kuria netikras vartotojų istorijas ir net suklastoja komentarus, kad įgytų pasitikėjimą. Šį kartą taikiniu tapo „Topo Centras“ ir gerai žinomas „Philips LatteGo 4300“ kavos aparatas. 

Pagrindinis šios apgavystės tikslas yra įtikinti vartotoją, kad jis gali gauti aukštos klasės techniką vos už simbolinį mokestį. Jeigu esate aktyvus socialinių tinklų naudotojas – tokių pasiūlymą veikiausiai matėte ne vieną ir ne du.

Melagingas įrašas, kuriame neva „buvusi darbuotoja“ atskleidžia įmonės „paslaptis“, suformuluotas labai strategiškai. Pasakojimas sukurtas taip, kad skaitytojas pajustų emocinį ryšį, yra pateikiama istorija apie neteisingą atleidimą iš darbo, darbuotojos ryžtą nebetylėti ir parodyti „tiesą“, kuri tariamai slepiama nuo visuomenės.

Ši emocinė įžanga tarnauja kaip kabliukas. Žmogus ima galvoti, kad atrado kažką slapto, tikro, neteisėtai nutylėto. Tokiu būdu vartotojas tampa labiau pažeidžiamas ir linkęs spausti siūlomas nuorodas.

Komentarai po įrašu – taip pat kruopščiai surežisuoti. Jie atrodo kaip tikrų žmonių atsiliepimai, džiugiai pasakojantys, kaip greitai atvyko prekė, kokia ji kokybiška ir kaip viskas „veikia be apgaulės“. Tai yra viena iš dažniausiai naudojamų sukčių manipuliacijos formų – socialinis įrodymas. 

Kai vartotojas mato, kad kiti žmonės dalyvavo ir liko patenkinti, jo vidinis skepticizmas sumažėja. Net nuotraukos, kuriose rodomas kavos aparatas namų aplinkoje, tikėtina, yra pavogtos iš kitų šaltinių arba netgi sugeneruotos dirbtinio intelekto.

Ką slepia ta nuoroda?

Dažniausiai tokios nuorodos nukreipia ne į oficialų prekės ženklo puslapį, o į suklastotą internetinę svetainę, kuri gali atrodyti panaši į tikrąją. Ten jūsų bus paprašyta pateikti vardą, pavardę, adresą, banko kortelės duomenis ar net prisijungimo informaciją.

Pagrindinis sukčių tikslas yra išvilioti jūsų asmeninius duomenis arba pinigus. Neretai, net jei siūlomas produktas kainuoja vos kelis eurus, per kelias dienas iš kortelės gali būti nuskaičiuoti daug didesni pinigai už tariamas prenumeratas, „užsakymo patvirtinimą“ ar kitą išgalvotą paslaugą.

Šiuo atveju galima įtarti, kad šis konkretus apgaulės modelis yra sukonstruotas profesionaliai, nes įrašas atrodo lokalizuotas, įtraukiantis ir imituoja autentišką asmeninę istoriją. Vartotojams būtina suprasti, kad jokie rimti prekybos tinklai nesidalina slaptomis nuolaidomis per trečius asmenis ir nepateikia neaiškios kilmės nuorodų. 

Jų akcijos, testavimo programos ar dovanos visada yra skelbiamos oficialiuose šaltiniuose – įmonės svetainėje, socialinių tinklų paskyrose su ženkleliu arba patikimuose partnerių portaluose.

Vadovaukitės sveiku protu

Svarbu nepamiršti, jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa – tikėtina, kad jis toks ir yra. Nepatikėkite sentimentalia istorija, neatidarinėkite abejotinų nuorodų, ypač jei jos paslėptos komentaruose ar siunčiamos privačiai. 

Verta informuoti apie tokius įrašus socialinių tinklų administraciją ir niekada nevesti savo mokėjimo kortelės duomenų į neaiškias formas. Tik jūsų kritinis mąstymas gali jus apsaugoti nuo finansinių nuostolių.

Sukčių schemos tampa vis sudėtingesnės, vizualiai profesionalios ir emociškai paveikios. Būtent todėl kiekvienas mūsų turi išmokti atpažinti pavojų dar prieš spustelėdamas ant žadėto pasiūlymo. Technologijos keičiasi, bet sveikas protas ir kritinis mąstymas lieka geriausia apsauga. Jei atrodo per gerai, kad būtų tiesa – beveik visada taip ir yra.