Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Pastaraisiais metais vis dažniau girdime apie netikėtai prasidėjusias stichijas – staigius karščio pliūpsnius, liūtis, potvynius ar sausras. Jeigu anksčiau tokie įvykiai atrodydavo reti ir nutolę nuo mūsų realybės, dabar jie vis labiau veržiasi į kasdienį gyvenimą.
Vis daugiau žmonių susimąsto, ar tai laikinas sutapimas, ar naujas klimatinis etapas? Per pastarąjį dešimtmetį ekstremalių reiškinių skaičius išaugo ne tik Pietų Europoje ar Azijoje, bet ir Lietuvoje. Vasariškos liūtys, kurios užlieja gatves vos per kelias valandas, nebeatrodo kažkas išskirtinio.
Net žiemos, kurios anksčiau buvo stabiliai šaltos, vis dažniau primena keistus mišinys tarp lietingos rudens pabaigos ir permainingos pavasario pradžios. Mokslininkai vis garsiau kalba, kad tai ne atsitiktinumų grandinė, o žmogaus veiklos pasekmė.
Globalus atšilimas, kuris buvo tarsi tolima grėsmė, dabar rodo savo dantis vis labiau ir dažniau. Tad kodėl ekstremalūs orai tampa vis dažnesni? Ką rodo skaičiai, kas vyksta atmosferoje ir ką turėtume apie tai žinoti?
Klimato kaita keičia atmosferos dinamiką
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl ekstremalūs orai dažnėja, yra klimato kaita – visuotinis planetos atšilimas, kuris iškreipia nusistovėjusią atmosferos pusiausvyrą. Kai vidutinė temperatūra kyla, ore gali susikaupti daugiau drėgmės, o tai reiškia, kad kai pradeda lyti – lyja stipriau.
Liūtys tampa trumpesnės, bet intensyvesnės. Ir tai didina staigių potvynių riziką net ir miestuose, kurie anksčiau su tuo nesusidurdavo. Šiltesnė atmosfera taip pat lemia dažnesnius ir galingesnius karščio bangas. Anksčiau jos būdavo epizodiniai reiškiniai, dabar kai kuriose vietose tapo beveik kasmetiniu įvykiu.
2023 metų birželis buvo karščiausias per visą matavimų istoriją pasaulyje. O karštis ne tik nemalonus pojūtis, bet ir rimta grėsmė žmonių sveikatai, ypač pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip senjorai ar mažamečiai.
Atmosferos pokyčiai paveikia ir vėjo srautus, kurie skirsto orų mases po visą planetą. Jet stream, greitieji oro srautai aukštai atmosferoje, dėl klimato kaitos silpnėja ir ima svyruoti. Tai reiškia, kad šaltos ar karštos oro masės gali ilgiau užsilikti vienoje vietoje, sukeldamos ilgalaikes karščio bangas ar užsitęsusias liūtis.
Ledynų tirpsmas – grandininė reakcija visame pasaulyje
Kitas svarbus veiksnys yra sparčiai tirpstantys ledynai ir amžinasis įšalas. Kai ledynai tirpsta, į vandenynus išleidžiamas papildomas gėlas vanduo, kuris sutrikdo vandenyno srovių cirkuliaciją.
Šios srovės veikia kaip šilumos paskirstymo mechanizmas visame pasaulyje, o jų lėtėjimas ar sustojimas gali iškreipti orų modelius. Pavyzdžiui, gali sustiprėti audros, keistis sezonų trukmė, prasidėti netikėtos šalnos ar karščiai.
Tirpstanti Arktis taip pat keičia atspindžio efektą. Kai sniegas ir ledas dengia paviršių, jie atspindi saulės spindulius. Kai jų nelieka, žemė ar vanduo sugeria daugiau šilumos, o tai vėl grąžina daugiau šilumos į atmosferą, užsisuka dar vienas šilimo ratas.
Tokie procesai vyksta tyliai, be didelių naujienų antraščių, tačiau jų pasekmės – galingos ir toli siekiančios.
Žmogaus veikla – katalizatorius, o ne atsitiktinumas
Svarbu pabrėžti: klimatas Žemėje visada keitėsi, bet niekada tokiu greičiu. Šiuolaikinė žmogaus veikla – anglies dioksido išmetimas, miškų kirtimas, intensyvi pramonė, stipriai padidina šių natūralių procesų tempą.
Anglies dioksidas, metanas ir kiti šiltnamio efektą sukeliančios dujos veikia kaip nematomas šilumos gaubtas, kuris neleidžia šilumai išeiti iš atmosferos. Be to, miestai tampa tarsi „šilumos salos“, nes betonas, asfaltas ir stiklas dieną sugeria šilumą, o naktį ją atiduoda.
Tai padidina vietinį karštį, dar labiau sustiprindami ekstremalius reiškinius, net ir esant vienodoms klimatinėms sąlygoms. Tokia aplinka tampa palanki ir dulkėms, ir alergenams, ir oro užterštumui, visa tai turi įtakos ne tik klimatui, bet ir visuomenės sveikatai.
Ekstremalūs orai – ne tik gamtos, bet ir žmonių iššūkis
Galiausiai reikia suprasti, kad ekstremalūs orai yra ne tik „blogo oro“ problema. Tai reiškiniai, kurie keičia žemės ūkį, ekonomiką, visuomenės saugumą.
Karščio bangos naikina derlių, potvyniai griauna infrastruktūrą, audros nutraukia tiekimo grandines. Tuo pat metu jie verčia mus permąstyti savo gyvenimo būdą, nuo būstų statybos iki energijos vartojimo įpročių.
Klimato kaita nėra tolima grėsmė – ji jau vyksta. O ekstremalūs orai – tai jos balsas. Klausimas tik vienas, ar mes išgirsime jį laiku?
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.