Archeologinis šokas Norvegijoje: po lauku rastas vikingų kapas su mįslingomis kriauklėmis burnoje

Po paprastu dirbamu lauku slypėjo šimtus metų išlikęs kapas, kuris dabar verčia mokslininkus iš naujo permąstyti žinomus laidojimo papročius. Tyrėjai pabrėžia, kad šis radinys yra išskirtinis ne tik dėl puikios išlikimo būklės, bet ir dėl keistų, anksčiau Norvegijoje nefiksuotų ritualinių elementų. 

Iki šiol prieš krikščioniški kapai šioje šalyje buvo gana gerai ištirti, todėl kiekvienas naujas netikėtas simbolinis veiksmas sukelia daug klausimų. Būtent šiame kape aptikti artefaktai kelia sensaciją ir atveria naujų interpretacijų galimybių.

Atradimo reikšmė vikingų kultūros pažinimui

Mokslininkų teigimu, šis kapas gali suteikti itin vertingos informacijos apie vikingų laikų socialinę struktūrą, tikėjimus ir laidojimo tradicijas. Tai, kas iš pradžių atrodė kaip pavienis papuošalas, virto kompleksiniu tyrimų objektu, kuriuo susidomėjo ir nacionalinės paveldo institucijos. Jei pavyks tiksliai iššifruoti rastų daiktų ir simbolių prasmę, galėsime geriau suprasti, kaip gyveno ir mąstė žmonės prieš daugiau kaip tūkstantį metų.

Kasant radinį paaiškėjo, kad aptiktas gerai išlikęs moters skeletas, palaidotas būdingu vikingų laikų drabužiu. Greta jos rasta du ovalūs segės tipo papuošalai ir maža sagtis, kurie ne tik puošė, bet ir prilaikė apdarą. Pagal kapo įrangą archeologai svarsto, kad ši moteris galėjo būti iš pasiturinčios aplinkos, gal net buvusi ūkio savininkė ar šeimininkė.

Papuošalų datavimas rodo devintąjį mūsų eros šimtmetį, tad kapas priklauso ankstyvajam vikingų laikotarpiui. Gera kaulų būklė yra reta sėkmė šio regiono archeologijai, todėl tyrėjai pabrėžia didelį šio radinio mokslinį potencialą. Neatmetama galimybė, kad vien šių papuošalų analizė leis patikslinti prekybos ir kultūrinių ryšių tinklą.

Paslaptingos kriauklės moters burnoje

Didžiausią nuostabą kelia šalia kapo ir pačiame skelete aptikti neįprasti simboliniai elementai. Išilgai kapo išdėliotos paukščių kaulų liekanos, tikėtina, iš sparnų, rodo specialiai suplanuotą ritualą. Tačiau labiausiai archeologus glumina dvi kriauklės, įdėtos mirusiajai į burną.

Kriauklės prieš krikščioniškuose Norvegijos kapuose beveik nefiksuojamos, todėl toks radinys laikomas unikaliu. Viduramžiais jos kartais siejamos su Šv. Jokūbo kultu, tačiau čia kalbama apie laikotarpį iki krikščionybės įsitvirtinimo. Projekto vadovas Raymondas Sauvage atvirai pripažįsta, kad šios praktikos prasmė kol kas neaiški ir reikalauja tolesnių tyrimų.

DNR tyrimai ir nauji atsakymai apie praeitį

Prie kapo tyrimų prisijungė Norvegijos technologijos ir mokslo universiteto muziejaus archeologai bei Triondelago apskrities paveldosaugos specialistai. Apie radinį informuotas ir Norvegijos kultūros paveldo direktoratas, pabrėžiantis, kad be metalo ieškiklio mėgėjo pranešimo šis kapas galėjo būti paprasčiausiai sunaikintas ariant lauką. Tai dar kartą parodo, kokią svarbą turi atsakingas radinių registravimas.

Tolimesniame etape planuojama atlikti DNR analizę ir tikslesnį datavimą. Tikimasi sužinoti daugiau apie moters kilmę, jos sveikatą ir galimą giminystę su kitais netoliese rastais palaikais. Tokie tyrimai gali atskleisti, ar tai vienas izoliuotas atvejis, ar dalis didesnės tradicijos, apie kurią iki šiol nežinojome.