Kai drebėjimas tampa jau nebejuokingas: kaip atskirti kavos poveikį nuo pirmųjų ligos ženklų?

Todėl svarbu suprasti, kada tai natūrali organizmo reakcija, o kada verta ieškoti medicininės pagalbos. Kofeinas blokuoja adenozino receptorius, taip aktyvindamas simpatinę nervų sistemą. Dėl to pagreitėja širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, o raumenys tampa pasirengę veikti. 

Daliai žmonių tai sustiprina fiziologinį drebėjimą, kuris paprastai būna toks silpnas, kad jo net nepastebime. Drebėjimą gali skatinti miego trūkumas, stresas, fizinis nuovargis ar žemas gliukozės lygis, todėl dažnai tai laikinas reiškinys.

Pagrindinis ženklas, padedantis atskirti kofeino poveikį nuo ligos

Neurologai pabrėžia, kad svarbiausias rodiklis yra momentas, kada pasireiškia drebėjimas. Kofeino sukeltas drebėjimas matomas judant, pavyzdžiui, keliant puodelį ar rašant, ir paprastai apima abi rankas. Jis palaipsniui praeina, kai mažėja kofeino poveikis. 

Parkinsono ligai būdingas drebėjimas ramybėje, kai rankos guli be judesio, ir dažniausiai pasireiškia tik vienoje pusėje. Toks drebėjimas neišnyksta pailsėjus ir laikui bėgant stiprėja, todėl yra aiškus signalas kreiptis į neurologą.

Kas yra esencialinis drebėjimas ir kaip jį atpažinti?

Esencialinis drebėjimas yra dažnas neurologinis sutrikimas, kurį žmonės neretai painioja su Parkinsono liga. Jis pasireiškia judesio metu ir gali sustiprėti dėl streso, nuovargio ar kavos. Nors sveikatai jis nepavojingas, kai kuriems pacientams apsunkina kasdienes veiklas. Tokiais atvejais skiriami vaistai arba taikomos pažangesnės terapijos.

Paradoksalu, tačiau tyrimai rodo, kad reguliarus kavos vartojimas gali sumažinti Parkinsono ligos tikimybę. Mokslininkai mano, kad kofeinas veikia dopamino receptorius ir gali lėtinti neuronų degeneraciją. 

Dideli epidemiologiniai tyrimai atskleidė, kad geriant bent tris puodelius įprastos kavos per dieną sumažėja demencijos ir Parkinsono rizika. Vis dėlto tai nereiškia, kad kava garantuoja apsaugą, o drebėjimas visada yra nekenksmingas.

Kada būtinai kreiptis į neurologą?

Į specialistą reikėtų kreiptis, jei drebėjimas atsiranda ramybės metu, yra vienpusis ar aiškiai progresuoja. Taip pat svarbu stebėti kitus požymius, tokius kaip raumenų sustingimas, sulėtėję judesiai, miego sutrikimai, kalbos pokyčiai ar pusiausvyros problemos. Jei drebėjimas tęsiasi net atsisakius kofeino, tai laikoma rimtu simptomu.

Jei drebėjimas susijęs su gyvenimo būdu, padėti gali paprasti pokyčiai. Rekomenduojama mažinti kavos kiekį, geriau išsimiegoti, reguliariai valgyti ir vengti didelių cukraus svyravimų. Stresą mažinantys metodai, tokie kaip kvėpavimo pratimai, joga ar meditacija, taip pat veiksmingi. Fizinis aktyvumas stiprina raumenis ir gerina nervų sistemos veiklą, todėl dažnai sumažina drebėjimo intensyvumą. Jei simptomai nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją.