Ieškote medicininių patarimų internete? Štai kaip atskirti pavojingą melą nuo tikros informacijos

Tačiau kyla natūralus klausimas – ar visa tai, ką skaitome internete, yra tikra, patikima ir vertinga? Deja, didelė informacijos gausa dažnai reiškia ir didelę riziką – netikros žinutės, iškraipyti faktai, paviršutiniški patarimai, kuriuos dažnai platina ne specialistai, o savamoksliai arba turinio kūrėjai, siekiantys paspaudimų ar sekėjų skaičiaus. 

Ypač jautrios temos, tokios kaip vakcinos, mitybos rekomendacijos ar net onkologinių ligų gydymo alternatyvos, tampa tikru dezinformacijos epicentru. Todėl gebėjimas atpažinti, kuri sveikatos informacija verta pasitikėjimo, o kuri – kelia abejonių, tampa ne tik naudinga žiniasklaidos raštingumo dalimi, bet ir svarbiu asmeninės atsakomybės klausimu. 

Netinkami patarimai gali sukelti pasekmių, nuo beprasmio laiko švaistymo iki realios grėsmės sveikatai. Kaip atsirinkti tai, kas iš tikrųjų padeda, o ne klaidina?

Atsižvelk į šaltinį: kas parašė ir kur paskelbta?

Pirmas ir bene svarbiausias kriterijus – šaltinis. Patikima sveikatos informacija dažniausiai skelbiama oficialių institucijų, akademinių, mokslinių arba gydymo įstaigų platformose. 

Tinklalapiai, priklausantys sveikatos priežiūros institucijoms, pavyzdžiui, „Ligų kontrolės centras“, „Pasaulio sveikatos organizacija“, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ar gydymo įstaigos, laikomi patikimais.

Svarbu atkreipti dėmesį, ar nurodomas straipsnio autorius ir kokia jo kvalifikacija. Jei informaciją pateikia gydytojas, mokslininkas ar sveikatos srities specialistas – tai jau ženklas, kad turinys turi pagrindą. 

Tuo tarpu anoniminiai straipsniai, ypač jei publikuoti skandalingų antraščių portaluose arba socialinių tinklų puslapiuose be aiškaus ryšio su sveikatos specialistais, turėtų kelti abejonių.

Be to, verta žiūrėti, ar straipsnyje pateikiami šaltiniai, citatos iš mokslinių tyrimų, nuorodos į medicininius leidinius ar ekspertų išvados. Jei straipsnis grindžiamas emocijomis ar asmeniniais pasakojimais, o ne patikrintais duomenimis – tai jau raudona vėliava.

Venk gerai skambančių pažadų

Internete gausu antraščių, kurios žada stebuklus – „natūralus produktas išgydo vėžį“, „nuo šios arbatos dings aukštas kraujospūdis per 3 dienas“, „gydytojai slepia šį paprastą triuką“. Tai klasikiniai masalo principu veikiantys tekstai, kurių tikslas – pritraukti dėmesį, bet ne suteikti naudingą ar teisingą informaciją.

Medicina nėra greitų sprendimų sritis. Net jei tam tikras preparatas ar metodas iš tiesų veikia, tai bus aiškinama remiantis tyrimais, dozavimu, kontraindikacijomis, o ne pažadais be konteksto. Jei informacijoje nėra jokio balanso, tik teigiami aspektai, jokio paminėjimo apie šalutinį poveikį ar riziką – tai dar vienas ženklas, kad tokia žinutė gali būti nepatikima.

Svarbu suprasti, kad net natūralūs ar žoliniai produktai gali būti kenksmingi, jei vartojami netinkamai arba neatsižvelgiant į individualias sveikatos būkles. Todėl bet kokia informacija, kuri siūlo greitus ar visuotinius sprendimus, turėtų būti vertinama kritiškai.

Pasitark su gydytoju – internetas negali pakeisti konsultacijos

Nors informacija internete gali padėti suprasti simptomus ar ligos pobūdį, ji neturėtų būti naudojama kaip savarankiškas diagnostikos ar gydymo pagrindas. Net ir patikimi šaltiniai internete pateikia bendro pobūdžio informaciją – be konkretaus konteksto, kuris svarbus kiekvienam individualiam atvejui.

Jei kilo klausimų dėl sveikatos, geriausias sprendimas – kreiptis į gydytoją. Tik specialistas gali įvertinti situaciją, atsižvelgti į visą anamnezę, kitus vartojamus vaistus ar bendrą būklę. Internetas gali padėti užduoti tikslesnius klausimus per konsultaciją, bet niekada neturėtų būti alternatyva profesionaliam vertinimui.

Dar viena gera praktika – informaciją, rastą internete, pasitikrinti su gydytoju. Tai padeda užtikrinti, kad priimti sprendimai grindžiami ne emocijomis ar nuogirdomis, bet tikrais medicinos principais.

Kritinis mąstymas apsaugo ne tik nuo klaidų, bet ir nuo pavojų

Gyvename laikais, kai kiekvienas turi priėjimą prie informacijos, bet ne kiekvienas turi įrankių ją tinkamai vertinti. Kalbant apie sveikatą, atsakomybė už tai, kuo tikime, tiesiogiai veikia mūsų gerovę. 

Todėl svarbu atsirinkti šaltinius, nepasiduoti emociniams pažadams ir visada pasitarti su medikais prieš priimant sprendimus, susijusius su gydymu ar sveikatos pokyčiais.

Tinkamai atsirinkta informacija gali išgelbėti ne tik laiką, bet ir sveikatą. O kritinis mąstymas tampa viena svarbiausių prevencijos priemonių šiame informacijos perpildytame pasaulyje.