Kritinis perspėjimas kiekvienam „Gmail“ ar kitos pašto dėžutės turėtojui: šios klaidos jums gali kainuoti viso gyvenimo santaupas, jokiu būdu nedarykite šių veiksmų

Naujoje „HP Wolf“ sudarytoje saugumo grėsmių ataskaitoje įspėjama apie kritinę kenkėjiškos programinės įrangos grėsmę, kuri siunčiama el. paštu ir lieka paslėpta paveikslėliuose. Tiesą sakant, tai net ne vienas parazitas, o du.

Saugumo specialistai praneša apie dvi saugumo grėsmes, kurios nusitaikė į „Gmail“ ir kitų el.pašto dėžučių turėtojus. Tai - „VIP Keylogger“ ir „0bj3ctivityStealer“, kurios abi naudojo tuos pačius pradinius metodus - kenkėjišką kodą slepia paveikslėliuose.

Skelbiama, jog „VIP Keylogger“ gali įrašyti klavišų paspaudimus ir išgauti prisijungimo duomenis iš įvairių šaltinių, įskaitant įvairias kompiuteryje ar telefone naudojamas programas. „0bj3ctivityStealer“ taip pat, kaip rodo pavadinimas, vagia informaciją ir taikosi tiek į paskyros įgaliojimus, tiek į kredito kortelių duomenis.

„Paslėpdami kenkėjišką kodą paveikslėliuose ir talpindami juos teisėtose svetainėse užpuolikai galėjo lengviau apeiti tinklo apsaugą, pavyzdžiui, žiniatinklio tarpinius serverius, kurie remiasi reputacijos patikrinimais“, - teigiama saugumo specialistų pranešime.

Ekspertai rekomenduoja būti itin atsargiems, kuomet tikrinate gautus laiškus, ypatingai jeigu jie atkeliavo iš nežinomų siuntėjų. Vienas svarbiausių dalykų – niekada nespauskite įtartinų nuorodų ir neatidarinėkite prisegtų priedų. Tai gali tapti kertiniu apsaugos metodu.

Pateikiame daugiau patarimų, kurie padės išvengti ne tik apgaulingus el. laiškus siunčiančių asmenų gudrybių, bet ir kitokio plauko nusikaltėlių:

• Neatskleiskite savo asmens ar finansinių duomenų, tokių kaip internetinės bankininkystės slaptažodis, net ir techninės pagalbos specialistams.
• Neskubėkite pasitikėti žmonėmis, skambinančiais ar užsukančiais į jūsų namus, kad kažką jums parduotų. Jeigu jaučiatės nejaukiai, tvirtai atsakykite, jog tai jūsų nedomina. Neįsitraukite į ilgesnį pokalbį, nes jį užmezgus, sukčiautojui atsiranda galimybės manipuliuoti.
• Saugokitės internete. Reguliariai keiskite slaptažodžius ir pasirinkite juos kuo ilgesnius (pavyzdžiui, frazę su skaičiais). Įsidiekite vėliausią antivirusinę programą visuose savo įrenginiuose.
• Neatidarinėkite nuorodų ir prisegtų dokumentų elektroniniuose laiškuose, kurie kelia jums įtarimą. Sukčiai tokiu būdu gali bandyti įdiegti jūsų kompiuteryje kenkėjiškas programas, sekančias jūsų įvedamus slaptažodžius.
• Jeigu sudarinėjate sandorį su jums nepažįstamu žmogumi, tarkitės su juo telefonu. Neatskleiskite, kokio banko paslaugomis naudojatės.
• Nespauskite internetinių nuorodų elektroniniame laiške ir niekur neįveskite savo slaptažodžių, jeigu tokius prašymus gaunate iš banko ar kitų finansinių institucijų. Nors šie laiškai atrodo tikroviškai, bankai iš tiesų tokių laiškų savo klientams nesiunčia, tad geriau susisiekite su savo banku telefonu ir praneškite apie gautą elektroninį laišką.
• Nepasitikėkite asmenimis, kurie prisistato teisėsaugos pareigūnais ir pokalbio metu prašo nurodyti jūsų banką, sąskaitos duomenis ar PIN kodą. Netikėkite gąsdinimais, kad nesuteikus šių duomenų, bus užblokuota sąskaita ar pan.

Bet kokią, net ir mažiausią įtarimą keliančią situaciją vertinkite kritiškai ir nevykdykite sukčių nurodymų. Apie susidūrimą su sukčiais informuokite savo banką ir kreipkitės į policiją portale „ePolicija“, paskambinę 112 ar atvykę į artimiausią policijos komisariatą.