Kritinis „Tele2“ perspėjimas: žmonės taip praranda dešimtis tūkstančių eurų, nedarykite šių klaidų

Pastaruoju metu šie atvejai ne tik neslopsta, bet ir tobulėja, todėl ekspertai ragina žmones būti itin budrius. Pasak „Tele2“ Kredito ir rizikos kontrolės vadovo Lino Marcinkevičiaus, pagrindinis ginklas prieš sukčius yra skeptiškas požiūris. 

Būtina iš karto suklusti, kai sulaukiate netikėto skambučio su ypatingai geru pasiūlymu arba grėsmingu įspėjimu. Nė viena oficiali įstaiga nevers jūsų priimti sprendimo akimirksniu, o tuo labiau – dalytis slapta informacija telefonu.

Dažniausi sukčių metodai – spaudimas ir baimė

Sukčiai dažniausiai apsimeta bankų, policijos, VMI, „Regitros“, siuntų tarnybų ar net mobiliojo ryšio operatorių atstovais. Jie kuria skubos atmosferą, teigia, kad jūsų paskyra užblokuota, esą vyksta įtartina veikla arba paslauga bus nutraukta, jei tuoj pat neatliksite nurodytų veiksmų. 

Tokia taktika dažniausiai siekia priversti jus elgtis impulsyviai ir atskleisti jautrią informaciją. Itin pavojingi atvejai, kai prašoma pasakyti „Smart-ID“ PIN kodus, visus prisijungimo duomenis prie interneto bankininkystės ar net pilną mokėjimo kortelės informaciją, įskaitant CVC kodą. 

Tokių duomenų niekada neturėtumėte pateikti telefonu – net jei skambinantysis atrodo įtikinamas ar mandagus.

Įtartini ženklai – nuo kalbos iki programėlių

Neįprastas akcentas, gramatinės klaidos ar komunikacija jums nebūdinga kalba, o tai dar vienas raudonas signalas. Ypač jei su įstaigomis įprastai bendraujate lietuviškai, o skambutis vyksta, pavyzdžiui, rusų ar anglų kalba. 

Taip pat svarbu atminti, kad oficialūs atstovai niekada nesiūlys diegti jokių papildomų programėlių ar prašyti prisijungti prie jūsų įrenginio.

„Būkite atsargūs, kai kažkas reikalauja sprendimo čia ir dabar – griežtai pasakykite NE ir padėkite ragelį“, – pabrėžia L. Marcinkevičius. 

Pasak jo, visada galima patikrinti informaciją savarankiškai: paskambinti į oficialų įstaigos numerį, prisijungti prie savo paskyros ne per atsiųstą nuorodą, o per oficialią svetainę.

Svarbu žinoti, ko institucijos niekada neprašo

Mobiliojo ryšio operatoriai, bankai ar bet kuri oficiali institucija telefonu niekada neprašys jūsų pateikti visų mokėjimo kortelės duomenų, pilnų prisijungimo slaptažodžių ar „Smart-ID“ PIN1 ir PIN2 kodų. 

Vienintelės išimtys yra kai patys susisiekiate su klientų aptarnavimo centru ir net tada paprastai prašoma tik dalies duomenų, tik tam, kad būtų patvirtinta jūsų tapatybė.

Dar viena dažna taktika – SMS žinutės su nuorodomis. Jose gali būti prašoma „patvirtinti prisijungimą“ ar „aktyvuoti paslaugą“, tačiau šios žinutės dažnai yra sukčiavimo schemos dalis. Paspaudus nuorodą ir suvedus duomenis, jie atsiduria sukčių rankose.

Kaip elgtis gavus įtartiną žinutę ar skambutį?

Pirmiausia, nespauskite nuorodų ir nieko nesuveskite. Jei kyla bent menkiausias įtarimas, sustokite, pasitarkite su artimaisiais ar oficialiu įstaigos atstovu. 

„Operatorių siūlomos apsaugos priemonės, tokios kaip tinklo lygio kenksmingų nuorodų blokavimas, padeda, tačiau žmogaus sąmoningumas išlieka esminis ginklas“, – sako L. Marcinkevičius.

Taip pat visada verta prisiminti paprastą taisyklę: jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai tai ir nėra tiesa. Loterijos, kurių nedalyvavote, netikėtos dovanos ar pretenzijos apie įsiskolinimus, visa tai dažnai yra sukčių triukai, kuriais siekiama išmušti jus iš pusiausvyros.

Atsargumas – geriausia apsauga

Nors technologijos nuolat tobulėja, sukčiai taip pat nestovi vietoje. Todėl svarbiausia išlikti budriems, nepasiduoti spaudimui, niekada neatskleisti jautrių duomenų telefonu ir visada pasitikrinti informaciją oficialiais kanalais. 

Geriausia gynyba yra sveikas įtarumas ir žinojimas, kaip veikia tikros įstaigos. Jei kyla klausimų – nebijokite klausti, bet tik ne to, kuris skambina neva „padėti“.