Pensijų reforma atveria naujas sukčių galimybes: ekspertai įspėja gyventojus būti ypač budrius

„Bet koks reikšmingas pokytis finansų ar socialinio draudimo sistemoje sukelia neapibrėžtumą ir skubos jausmą – o tai yra palankios aplinkybės sukčiams. Pensijų reforma nėra išimtis: nusikaltėliai jau dabar ruošiasi pasinaudoti žmonėms svarbiu momentu ir išvilioti jų duomenis ar pinigus“, – pabrėžia vyresnysis „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Apynis.

Manipuliacija, skubėjimas ir melagingi pranešimai 

2026–2027 metais visi antrosios pakopos pensijų fondų dalyviai, nepriklausomai nuo amžiaus ar stažo, galės atsiimti sukauptas lėšas. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu, tikėtina, didelė visuomenės dalis aktyviai domėsis finansais. Ekspertų teigimu, gali skubėti pasinaudoti kibernetiniai nusikaltėliai.

„Sukčiai puikiai moka įtikinti, kad reikalinga skubi reakcija: kad sistema neva tuoj užsidarys, turite tik kelias valandas, esą būtina patvirtinti tapatybę. Tai klasikinė socialinės inžinerijos taktika – sukurti spaudimą, kad žmogus pamestų kritinį mąstymą“, – aiškina L. Apynis.

Tokių situacijų jau teko matyti Lietuvos istorijoje. Ekspertas primena, kad lito keitimo į eurą metu sukčiai apsimetė padedantys keisti valiutą, tariamai tikrino banknotų autentiškumą ir siuntė melagingus pranešimus apie sąskaitų atnaujinimą. Pasak jo, panašių sukčiavimo schemų galima tikėtis ir pensijų išmokėjimo laikotarpiu.

Anot specialisto, jau dabar sukčiai dažnai skambina gyventojams, siūlydami investuoti į tariamas garantijas, obligacijas ar specialias pensijų išmokų programas. Prasidėjus pensijų išmokėjimui, tokių skambučių banga gali dar labiau sustiprėti.

Taikysis į pavienius gyventojus

Nors viešojoje erdvėje kartais nuogąstaujama, kad masinis sukauptų lėšų išsiėmimas gali didinti riziką „nulaužti“ „Sodrą“ ar pensijų fondus, ekspertas nuramina – rizika nesikeičia. Tačiau smarkiai padidėja sukčiavimo bandymų, nutaikytų į gyventojus.

„Masinis lėšų išsiėmimas savaime nepadidina rizikos institucijų sistemoms, bet ženkliai išauga bandymų išvilioti žmonių duomenis. Sukčiai žino, kad vartotojai tokiu metu aktyviai naršo, skaito laiškus, laukia naujienų“, – sako L. Apynis.

5 sukčių metodai, galintys suaktyvėti prasidėjus pensijų reformai:

1. skambučiai apsimetant „Sodros“ ar pensijų fondų darbuotojais. „Jau daug kas kurį laiką sulaukia skambučių apsimetant įvairių institucijų atstovais. Žmonės turi įsidėmėti: „Sodros“ darbuotojai neskambina, kad paprašytų prisijungimo duomenų ar panašiai“, – pabrėžia L. Apynis;
2. melagingi el. laiškai (angl. phishing) ir SMS žinutės (smishing) su nuorodomis, raginančiomis neva patvirtinti prašymą ar peržiūrėti išmokos informaciją;
3. netikros svetainės ir puslapių kopijos. Pavyzdžiai: „s0dra.lt“, „soodra.lt“, „sodra.it“ ar kitos manipuliacijos simboliais;
4. netikros investavimo platformos ir klaidinančios reklamos. „Remiantis statistika, būtent investicinio sukčiavimo būdu iš Lietuvos gyventojų išviliojamos didelės pinigų sumos“, – įspėja IT žinovas;
5. socialinių tinklų žinutės, QR kodai ir mobiliosios programėlės. „Tai – rečiau pasitaikantys metodai, tačiau būtent todėl jie dažnai būna veiksmingesni, nes vartotojai jų nesitiki“, – sako „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas.

Pasak L. Apynio, nors sukčiai gali taikytis į išmokas, jie taip pat siekia išvilioti asmens duomenis, o tai nukentėjusiesiems gali sukelti ne mažesnių nuostolių.

Ekspertas aiškina, kad kibernetiniai nusikaltėliai gali mėginti išgauti asmens duomenis, reikalingus paskoloms išsiimti, prisijungimus prie elektroninės bankininkystės ar dokumentų nuotraukas, kurias vėliau galima panaudoti tapatybės vagystei.

„Žmonės dažnai mano, kad jei neperveda pinigų, vadinasi, pavyko išvengti sukčių pinklių. Deja, taip nėra. Kartais sukčiai kaupia asmens duomenis didesniam planui – ir tai pavojingiausia“, – teigia IT žinovas.

Svarbūs patarimai

Apsisprendus pasitraukti iš antros pensijų pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas, svarbu išlikti budriems. Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis rekomenduoja kelis esminius žingsnius, kaip apsisaugoti nuo sukčių:

• visada svetainės adresą įveskite naršyklėje patys – nespauskite nuorodų, gautų el. laiškuose ar SMS žinutėse;
• niekada neatskleiskite jokių prisijungimo duomenų telefonu. To neprašo nei bankai, nei pensijų fondai, nei „Sodra“;
• neskubėkite. Jeigu kas nors verčia atlikti veiksmą čia ir dabar, beveik garantuota – tai sukčiai;
• informaciją tikrinkite oficialiais kanalais – skambinkite tik tais telefono numeriais, kuriuos patys randate oficialiuose tinklalapiuose, o ne nurodytais gautuose laiškuose;
• atkreipkite dėmesį, ar svetainės adresas neturi keistų raidžių, papildomų simbolių ar neįprastą struktūrą.