Kasdien geri tą puodelį, bet ar ji tikrai padeda susikaupi? Pateiktas atsakymas, kuris gali nustebinti daugelį

Ir išties, daugelis teigia, kad vos išgėrę šio gėrimo jaučiasi budresni, darbingesni, labiau susikaupę. Tačiau ar tai fiziologinis efektas, ar tik stipriai įsišaknijusi iliuzija?

Vis daugiau kalbama apie tai, kad kavos poveikis gali būti ne toks jau vienareikšmis. Nors kofeinas neabejotinai stimuliuoja nervų sistemą, ilgalaikis poveikis gali būti kur kas sudėtingesnis, nei daugelis mano. Be to, kai kuriems žmonėms kava netgi gali trukdyti susikaupti, o ne padėti. 

Tad kur slypi tiesa? Moksliniai tyrimai skirtingose pasaulio laboratorijose jau ne vieną dešimtmetį bando atsakyti į šį klausimą. Vieni rezultatai rodo pagerėjusią reakcijos laiką ir dėmesio koncentraciją, kiti – tik trumpalaikį budrumo efektą, kuris greitai išgaruoja. 

Tai reiškia, kad kavos poveikis gali priklausyti nuo daugelio individualių veiksnių: įpročių, gyvenimo būdo, net genetikos.

Kofeinas ir smegenys: trumpalaikė pagalba ar paslėptas žaidėjas?

Kavos poveikį daugiausia lemia joje esantis kofeinas – natūralus stimuliatorius, kuris veikia blokuodamas adenozino receptorius smegenyse. Adenozinas - tai cheminė medžiaga, sukelianti mieguistumą. 

Kai šie receptoriai užblokuoti, žmogus jaučiasi žvalesnis, aktyvesnis, energingesnis. Dėl šios priežasties kofeinas dažnai vadinamas netikru budrumu.

Tačiau ilgainiui organizmas prie šio efekto pripranta, adenozino receptorių skaičius padidėja, ir norint pasiekti tą patį efektą, reikia vis didesnės kavos dozės. Taip susiformuoja priklausomybė yra psichologinė ar net fiziologinė. 

Ironiška, bet kai kofeino negauname, jaučiamės dar labiau apsnūdę nei buvome iš pradžių, vadinasi, kava palaiko ne tiek žvalumą, kiek stabdo jo kritimą.

Taip pat svarbu paminėti, kad kofeinas gali padidinti adrenalino lygį, o tai naudinga trumpalaikiam susikaupimui, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti nerimą, dirglumą ar net trukdyti miegui. 

Jei žmogus nuolat pavargęs ir vartoja kavą kaip pagrindinį energijos šaltinį, tai gali būti signalas, kad organizmas tiesiog nesusitvarko su krūviu.

Subjektyvus susikaupimas: placebo ar realus stimulas?

Kita svarbi detalė yra kavos poveikis yra labai subjektyvus. Vieniems puodelis espresso tikrai pagerina koncentraciją ir padidina produktyvumą. Kiti, išgėrę net mažą kavos kiekį, jaučia širdies plakimą, nerimą ar net sumišimą. 

Tai priklauso nuo individualaus jautrumo kofeinui, kai kurių žmonių organizmas jį skaido greitai, o kitų – lėtai.

Tyrimai parodė, kad dalis kavos poveikio iš tikrųjų susijusi su psichologiniu įsitikinimu. Žmonės, manantys, kad kava jiems padeda, gali patirti vadinamąjį placebo efektą, vien tik tikėjimas poveikiu jau gerina savijautą ir našumą. 

Kitaip tariant, kava tampa nebe gėrimu, o ritualu, kuris nuteikia produktyviai dienai.

Taigi, susikaupimas gali būti ne tiek fiziologinė būsena, kiek vidinis nusiteikimas. Jei žmogus įsitikinęs, kad be kavos negali dirbti, o tai tampa savipildančia pranašyste. Kai kuriems pakanka į rankas paimti šiltą puodelį ir įkvėpti aromato, kad smegenys pradėtų dirbti.

Kada kava tikrai padeda?

Mokslas vis dėlto nenuvertina kavos. Pavyzdžiui, tam tikrose situacijose, naktiniame darbe, ilgose kelionėse ar po bemiegės nakties, puodelis stiprios kavos gali padėti atstatyti trumpalaikį budrumą. Kofeinas taip pat naudotas sporto pasaulyje – jis gerina reakcijos laiką ir fizinį pajėgumą.

Vis dėlto svarbiausias faktorius – dozė. Per didelis kofeino kiekis gali duoti priešingą efektą. Optimalus kiekis dažniausiai siekia apie 200–300 mg per parą, tai yra maždaug 2–3 puodeliai vidutinio stiprumo kavos. 

Viskas, kas viršija šią ribą, gali pradėti trikdyti koncentraciją, miegą ar net širdies veiklą. Svarbu stebėti ir laiką. Gerti kavą vėlai vakare reiškia rizikuoti savo miego kokybe. Net jei užmigsite, miegas gali būti nepakankamai gilus, todėl kitą dieną jausitės pavargę ir vėl griebsitės kavos. Taip įsisuka užburtas ratas.

Viską nulemia ne kava, o įpročiai

Kava gali būti naudinga priemonė trumpam susikaupimui, bet jei tik nuo jos priklauso jūsų produktyvumas, o tai jau pavojingas signalas. Tikras susikaupimas kyla iš tinkamo miego, subalansuotos mitybos, fizinio aktyvumo ir sąmoningo dėmesio valdymo.

Jei norite išties pagerinti savo koncentraciją, geriausia pradėti nuo gyvenimo būdo. Kava gali būti naudinga kaip priemonė, bet ne kaip pagrindas. Ir jei jaučiate, kad be kavos negalite funkcionuoti, galbūt laikas atsigręžti ne į puodelį, o į savo poilsio ritmą.