Močiutės mišrainė nostalgiška, bet ar tikrai sveika? Gydytojai perspėja dėl vienos pavojingos klaidos

Vis daugiau žmonių skundžiasi virškinimo sutrikimais: sunkumu po valgio, nuolatiniu pūtimu, vangumu ar net odos problemomis, kurių negali paaiškinti dermatologai. Ir dažnai pasirodo, kad problemos slypi ne moderniuose užkandžiuose ar perdirbtame maiste, o ten, kur net neieškai – lėkštėje, kurią močiutė vadino tikru maistu.

Ir taip, kalba sukasi apie baltąją mišrainę. Tradicinę, šventinę, visuotinai pažįstamą. Ir būtent todėl pavojingą. Ne dėl vieno produkto, o dėl visos kombinacijos. Dėl būdo, kaip ji ruošiama, laikoma ir valgoma. Ir nors ji kelia nostalgiją, žarnynui ji dažnai primena ataką.

Baltoji mišrainė, kodėl viskas čia susiduria

Pirmas dalykas – tai sunki kombinacija: virtos bulvės, konservuoti žirneliai, virti kiaušiniai, fermentuoti agurkai, kartais net obuoliai ir visa tai sumaišyta su didele porcija majonezo. Produktai savaime galbūt ir nėra blogi. Problema yra kiekis, santykiai ir tekstūros.

Kai į vieną patiekalą sudedama tiek skirtingų virškinimo laikų turinčių komponentų, žarnynas nespėja suvaldyti krūvio. Kiaušinis virškinamas vienaip, bulvė kitaip, o majonezas, dažnai iš saulėgrąžų aliejaus, gali išprovokuoti uždegimines reakcijas. Ir kai visa tai suvalgoma vienu prisėdimu, ypač vakare ir kūnas gauna ne šventę, o chaosą.

Fermentuotas agurkas, kuris savaime galėtų būti probiotikas, čia tampa šalutiniu žaidėju, kuris nebegali padėti, nes paskęsta riebaluose. O konservuoti žirneliai, su priedais ir stabilizatoriais, dar prideda apkrovos kepenims. Visa ši kombinacija sutrikdo mikrobiotos balansą ir netgi gali paskatinti blogųjų bakterijų dominavimą.

Ką žarnynas iš tiesų nori gauti

Šiuolaikinis požiūris į mitybą vis dažniau remiasi ne kalorijų skaičiumi, o tuo, ką valgo mūsų žarnyno bakterijos. Nes jos – tai ne tik virškinimo pagalba. Jos reguliuoja nuotaiką, odą, svorį, imuninę sistemą. Ir kai kasdien joms duodame tai, ko jos nevirškina – jos silpsta, nyksta, o kartu ir visa sistema išsiderina.

Baltosios mišrainės problema tai, kad joje nėra nieko gyvo. Viskas virta, konservuota, permaišyta, prislopinta. Jokio skaidulų šaltinio, jokio fermentuoto komponento, kuris būtų ne acto spąstuose, o tikras, gyvas. Žarnynas taip maitinamas su visiška tuštuma.

Be to, majonezas, dažnas ingredientas mišrainėje, neturi jokių fermentų. Jo riebalai sunkiai virškinami, o pridėtiniai stabilizatoriai slopina skrandžio rūgšties gamybą. Rezultatas? Maistas stovi, fermentuojasi žarnyne ir skleidžia daugiau dujų, nei norėtum prisipažinti. Ir dar viena porcija mišrainės, tarsi pakartotinis smūgis.

Kodėl tai vis dar laikoma norma?

Dalis to – nostalgija. Dalis – patogumas. Tai patiekalas, kurį lengva pasigaminti, nes ingredientai žinomi, saugūs, visada skanūs. Ir jis puikiai laikosi šaldytuve, nes gyvybės jame mažai. Nėra bakterijų, kurios galėtų jį išvesti iš rikiuotės. Bet tas pats reiškia, kad jame nieko naudingo. Taip pat ši mišrainė dažnai siejama su saugumu, nes tai maistas nuo vaikystės. 

Tačiau kūnas keičiasi. O tai, kas buvo toleruojama vaikystėje, šiandien gali tapti uždegimo židiniu. Mitybos įpročiai turi būti atnaujinami, kaip ir telefonų sistemos ar naršyklės. Tradicija neturi būti stabdis. Ji gali būti įkvėpimas. Bet tik tuo atveju, jei stebime, kaip į ją reaguoja kūnas, o ne tik prisiminimai.

Ką daryti – mesti mišrainę į šiukšliadėžę?

Ne, sprendimas neturi būti kraštutinumas, o pokytis. Jei jau taip norisi baltosios mišrainės – galbūt galima keisti majonezą į natūralų jogurtą ar avokadų padažą. Galbūt dalį konservų pakeisti šviežiais ar šiek tiek garintais žirneliais. O gal tiesiog rečiau ją valgyti – kartą per metus, o ne kas savaitgalį.

Kiekvienas žingsnis, kai į tradicinį patiekalą įnešame daugiau sąmoningumo, tampa pagalba žarnynui. Ir tai nereiškia, kad atsisakai savo šaknų. Priešingai, reiškia, kad gerbi savo kūną tiek pat, kiek ir tą, kuris tau tą receptą perdavė.