Prisijunkite
Prisijunkite
Dar visai neseniai kavos gėrimas Lietuvoje buvo gana paprastas ritualas – ryte „juoda be nieko“, per pietus – „su pienu“, o po darbo – namie, iš automatinio aparato.
Kavą dauguma laikė būtinybe, energijos šaltiniu, bet ne malonumu ar kultūros dalimi. Ji buvo greita, praktiška, dažnai tirpi ir to visiškai pakako. Tačiau pastarąjį dešimtmetį situacija ėmė keistis. Vis dažniau žmonės pradėjo domėtis ne tik kavos skoniu, bet ir jos kilme, ruošimo būdais, net pupelių apdorojimo technologijomis.
Lygiai taip pat, kaip keitėsi požiūris į maistą, augo ir supratimas apie kavą, nuo pigios energijos dozės iki subtilaus skonio pasaulio. Kavos kultūra Lietuvoje šiandien atrodo kitaip nei prieš 10 metų, tą galima pajusti ne tik kavinėse, bet ir namuose, parduotuvėse ar net pokalbiuose su draugais.
Kaip tiksliai ji keitėsi, kokios tendencijos įsitvirtino ir kas lemia šiuos pokyčius – apie tai ir pakalbėkime plačiau.
Nuo tirpios iki rūšinės: didėjantis kavos žinių troškulys
Vienas iš didžiausių pokyčių – tai, kaip žmonės pradėjo suvokti pačią kavą. Anksčiau pagrindinis kriterijus buvo kaina arba stiprumas, dabar vis dažniau girdime klausimus apie kilmės šalį, skrudinimo lygį ar net „cupping“ balą. Tai rodo augantį smalsumą ir norą suprasti, ką iš tikrųjų geriame.
Rūšinė kava, tokia, kuri kilusi iš vienos ūkio plantacijos ar konkretaus regiono – tapo nebe profesionalų reikalas, o plačiai prieinama vartotojams. Lietuvos kavos entuziastai vis dažniau renkasi Etiopijos, Kolumbijos ar Gvatemalos pupeles, žino apie „washed“, „natural“ ar „honey“ apdorojimo metodus ir turi mėgstamus skrudintojus, dažnai net lietuviškus.
Tai, kas prieš dešimtmetį būtų buvę laikoma elitiniu pasirinkimu, dabar vis dažniau atsiduria įprasto pirkėjo pirkinių krepšelyje. Kavos išmanumas tapo dalimi kasdienybės, ne iš mados, o dėl nuoširdaus domėjimosi.
Kavinės kaip kavos edukacijos centrai
Nuo 2010-ųjų Lietuvoje stipriai išaugo nepriklausomų kavinių tinklas. Jei anksčiau dominuodavo didieji prekių ženklai, tai dabar daugėja mažų, specializuotų vietų, kuriose ne tik ruošiama aukštos kokybės kava, bet ir dalijamasi žiniomis.
Baristos tapo ne tik aptarnaujantis personalas, jie dažnai atlieka ir edukacinį vaidmenį. Kavinėse pradėti organizuoti kavos degustacijų vakarai, kursai apie alternatyvius ruošimo būdus, pasakojimai apie pupelių kilmę ar net ūkius, iš kurių jos atkeliauja.
Tokių renginių lankytojai – ne tik profesionalai, bet ir smalsūs mėgėjai, kurie nori suprasti, kuo filtruota kava skiriasi nuo espresso, ir kodėl ne visada reikia cukraus.
Taip pat verta paminėti, kad augo ir baristų kompetencijos, jie dalyvauja tarptautiniuose čempionatuose, laimi prizines vietas ir grįžta su naujausiomis žiniomis, kurias taiko čia, Lietuvoje. Tai tiesiogiai keičia kavos kultūrą – ji tampa labiau atvira, gilesnė ir skanesnė.
Kava namuose: nuo kapsulių iki V60
Kavos vartojimo pokyčiai neapsiribojo tik viešosiomis erdvėmis – per dešimtmetį smarkiai pasikeitė ir tai, kaip žmonės vartoja kavą namuose. Jei anksčiau dažniausiai turėjome paprastą filtrinį aparatą arba kapsulinį įrenginį, tai dabar vis daugiau namų virtuvėse atsiranda kavos malūnėliai, sveriamos pupelės, Chemexai, Aeropressai ir kiti įrankiai.
Ypač pandemijos laikotarpiu, kai daugelis dirbo iš namų, žmonės pradėjo daugiau dėmesio skirti kokybiškai kavai namų sąlygomis. Tai virto ne tik ritualu, bet ir hobiu, kavos ruošimas tapo savotišku atsipalaidavimo būdu, būdu pasirūpinti savimi ar net pasireikšti kūrybiškai.
Tuo pačiu keitėsi ir kavos pirkimo įpročiai. Vis daugiau žmonių užsisako kavą internetu tiesiai iš skrudintojų, bando skirtingus regionus, eksperimentuoja su proporcijomis ir užrašo savo atradimus. Kava tapo ne tik rytiniu būtinu įpročiu, ji virto asmeniniu projektu, kuris kinta, auga ir išmoksta kažko naujo.
Kas toliau?
Kavos kultūra Lietuvoje ne tik subrendo – ji toliau vystosi. Matome, kaip auga augalinio pieno paklausa, didėja dėmesys tvarumui, populiarėja be kofeino variantai, o dalis žmonių renkasi net fermentuotas kavos pupeles ar eksperimentuoja su šalto filtravimo metodais.
Tai rodo, kad lietuviškas kavos pasaulis – gyvas, smalsus ir atviras naujovėms. Ir nors kiekvienas kavos mėgėjas turi savo ritualą, per pastaruosius 10 metų vis labiau įsitvirtino bendra nuostata – gera kava yra ne atsitiktinumas, o pasirinkimas.
Ir tai turbūt pats smagiausias šio pokyčio rezultatas.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti