Rauginti agurkai niekada nebūna traškūs? Ši klaida žlugdo agurkų rauginimą ir ją daro kone kiekvienas

Tokia nesėkmė dažniausiai kyla ne dėl blogo recepto ar netinkamų agurkų, o dėl vienos labai dažnos, bet ignoruojamos klaidos. Ši klaida – tai netinkamas stiklainio užpildymas. Ir nors atrodo nereikšminga, būtent ji nulemia, ar rūgimo procesas įvyks teisingai. 

Kad rauginti agurkai būtų ne tik valgomi, bet ir gardūs, būtina žinoti, kiek vietos palikti stiklainyje, kokią druską naudoti, ir kokie priedai išties sustiprina jų traškumą. Užtenka šiek tiek žinių ir dėmesio, kad sūdyti agurkai žiemą ne tik nenuviltų, bet ir taptų virtuvės pasididžiavimu.

Ką reiškia drumstas skystis ir minkšti agurkai?

Jeigu agurkai atsukus dangtelį atrodo tarsi pamirkyti į vandenį – perminkę, blankūs, o skystis juos apgaubęs nebe skaidrus, o drumzlinas – tai pirmas ženklas, kad raugimo procesas buvo sutrikdytas. Fermentacijos metu susidaro pieno rūgštis ir dujos, kurios padeda agurkams įgauti skonį ir ilgai išsilaikyti.

Tačiau kai stiklainis pripildytas iki pat viršaus, tos dujos neturi kur išeiti. Dėl to didėja spaudimas, atsiranda nutekėjimo rizika, o kartais net įtrūksta dangtelis. Susidaro sąlygos patekti orui, o su juo – ir bakterijoms, kurios ir drumščia skystį bei suardo agurkų struktūrą.

Kad to išvengtumėte, reikia palikti bent 2 centimetrų tarpą nuo skysčio iki dangtelio. Tiek pakanka, kad rūgimo metu susidarę garai ir dujos galėtų išsisklaidyti, o jūsų agurkai liktų traškūs.

Kaip paruošti tobulą rauginimo mišinį?

Pirmiausia, rinkitės tik ką nuskintus, mažus, standžius agurkus – neperaugusius ir be pažeidimų. Geriausiai tinka lietuviški gruntiniai agurkai. Prieš rauginant juos verta pamirkyti šaltame vandenyje bent valandą – taip jie įgers drėgmės ir liks kietesni.

Sūrymui naudokite tik neapdorotą, neioduotą akmens druską. Santykis paprastas: viena kupina valgomosios druskos šaukštas litrui vandens. Jokių jūros druskų ar prieskonių mišinių – jie sutrikdo fermentacijos eigą.

Būtini priedai – krapų stiebai su žiedynais, česnakas, krienų šaknys ir garstyčių sėklos. Jie ne tik skanina, bet ir veikia kaip natūralūs konservantai. Traškumui padidinti verta įdėti vyšnios ar serbento lapų – senas močiutės triukas, kuris vis dar veikia.

Svarbu ir tai, kaip viskas sudėta į stiklainį. Dugne pirmiausia reikia dėti prieskonius, tada sandariai sukloti agurkus ir užkloti likusius priedus viršuje. Toks sluoksniavimas padeda geriau paskirstyti skonį.

Kas dar svarbu rauginant?

Stiklainiai ir dangteliai turi būti švarūs. Juos būtina ne tik plauti, bet ir išvirinti arba perpilti verdančiu vandeniu. Jei dangtelis surūdijęs ar deformuotas – jis netinkamas, nes gali praleisti orą.

Kai agurkai jau užpilti sūrymu, būtina laikyti kambario temperatūroje 3-5 dienas – tada vyksta aktyviausia fermentacija. Vėliau, kai skystis pradeda šviesėti, galima perkelti į rūsį ar šaldytuvą.

Stebėkite: jei skystis stipriai putoja ar teka pro kraštus – tikėtina, kad sūrymo buvo per daug. Jeigu skystis greitai patamsėja – gali būti, kad agurkai buvo nesveiki arba naudotas nešvarus vanduo.

Kodėl neverta skubėti?

Kantrybė – dar vienas svarbus ingredientas. Rauginti agurkai pasiekia savo skonio viršūnę maždaug po trijų savaičių. Jei juos atidarysite po savaitės – jie gali būti rūgštoki, bet dar nepakankamai subrendę.

Tobuli rauginti agurkai yra traškūs, ryškaus aromato, o jų skystis – skaidrus. Visi kiti variantai rodo, kad kažkur buvo padaryta klaida. Tad jei šią vasarą ketinate rauginimui skirti dieną ar dvi – padarykite tai teisingai nuo pat pradžių.

Šiek tiek dėmesio, švaros ir vietos stiklainyje – ir jūsų agurkai taps geriausiais sezono konservais.