Šiemet svogūnai ašaroti vers tik virtuvėje, džiugina ne tik derlius, bet ir ypač maža daržovių kaina

„Svogūnai yra itin populiari bei mėgstama mūsų pirkėjų daržovė. Šiemet, kaip ir keletą pastarųjų metų, lietuviški svogūnai yra tarp būtiniausių maisto prekių. Tai rodo, kad tautiečiai daug gamina namuose, vertina tradicinius skonius ir kasdienėje virtuvėje neapsieina be šios universalios daržovės. 

Be to, savo šviežumas – vienas malonumas, todėl mums labai svarbu, kad pirkėjai gautų ne tik kokybišką, Lietuvoje užaugintą derlių, bet ir galėtų jį įsigyti už ypač mažą kainą“ – teigia „Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius.

Daugiau nei du dešimtmečius įvairias daržoves auginantis ir šviežią lietuviškų svogūnų derlių į „Maximos“ parduotuves tiekiantis ūkininkas Saulius Račkauskas džiaugiasi itin gausiu šiųmetiniu derliumi. Šiemet jo ūkyje svogūnai auginami daugiau nei 70 hektarų plote, o iš vieno hektaro planuojama nukasti net po 60 tonų šviežių gėrybių. Anot jo, pernai svogūnams trūko vandens, todėl derlius buvo smulkesnis, o ši vasara buvo gana dėkinga lauko daržovėms – pakako drėgmės ir šilumos.

Vis dėlto ūkininkas neslepia – auginant net ir tokią iš pažiūros paprastą daržovę tenka susidurti su iššūkiais – pakanka sausros, krušos ar per didelės drėgmės, ir derliaus gali visai nebūti. Be to, svarbu sėjomaina bei ligų kontrolė. „Tai nėra tokia jau nelepi daržovė, kaip daugeliui gali pasirodyti“, – teigia jis.

Be svogūno – nei cepelinų, nei šaltibarščių

S. Račkausko ūkyje auginami tiek geltonieji, tiek raudonieji svogūnai. Pastarųjų paklausa, anot jo, auga, tačiau lietuvių virtuvėje daugiau vyrauja klasika – geltonieji svogūnai vis dar populiaresni, nes jie universaliausi.

„Aš ir pats esu paprasto svogūno gerbėjas bei drąsiai vadinu jį virtuvės karaliumi, – išdidžiai pasakoja S. Račkauskas. – Tikri lietuviški patiekalai be svogūno sunkiai įsivaizduojami. Dedame jį į sriubas, mėsą, salotas, padažus ir pagardus. Be svogūno nepavyktų pagaminti tradicinių cepelinų, kugelio, šaltibarščių ar kotletų. Žinoma, ne visi toleruoja svogūnus, bet mėgėjai neleis sumeluoti – svogūnai kulinarijoje suteikia savito šarmo“, – teigia ūkininkas, primindamas, jog priešingai nei daugelį daržovių, svogūnus galima vartoti įvairiais būdais: valgyti žalią, keptą, troškintą, karamelizuotą ar marinuotą.

Kaip išsirinkti svogūnus ir juos laikyti

Tam, kad patiekalai būtų maksimaliai skanūs, o lupant svogūnus tektų braukti tik džiaugsmo ašaras,  S. Račkauskas pataria juos rinktis pagal auksinę, šiugždančią lukšto spalvą ir taisyklingą formą. Svogūnai neturėtų būti pažeisti, vandeningi ar tuo labiau pradėję pūti.

„Svogūnus reikia laikyti vėsioje, sausoje ir gerai vėdinamoje vietoje, pavyzdžiui, sandėliuke ar rūsyje. Geriausia – tinkliniuose maišeliuose ar pintinėse, o ne plastikiniuose maišuose. Svarbu, kad svogūnai būtų atskirti nuo bulvių – tuomet jie ilgiau išliks švieži“, – pataria ūkininkas.

Nors pats S. Račkauskas juokauja, kad nėra didelis šeimininkas, jis prisipažįsta turintis vieną išskirtinį šeimos patiekalą – menkę, troškintą su svogūnais, grietinėle ir kaparėliais bei dalijasi šio patiekalo receptu, kuriam reikės:

• 2–3 svogūnų;
• 600 g menkės filė;
• 2 v. š. sviesto;
• 1 v. š. aliejaus;
• 2 v. š. kaparėlių;
• 250 ml grietinėlės (tiek, kad apsemtų menkę);
• druskos, maltų juodųjų pipirų (pagal skonį).

Gaminimas. Menkės filė supjaustykite gabaliukais, pabarstykite druska ir juodaisiais pipirais. Keptuvėje įkaitinkite šiek tiek aliejaus, sudėkite menkę ir apkepkite iš abiejų pusių po kelias minutes, kol lengvai apskrus. Kitoje keptuvėje ištirpinkite sviestą su šlakeliu aliejaus, suberkite supjaustytus svogūnus ir kepinkite, kol suminkštės ir lengvai karamelizuosis.

Į troškintuvą sudėkite apkepintą menkę, svogūnus ir kaparėlius. Užpilkite grietinėle taip, kad apsemtų žuvį. Troškinkite iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20–30 minučių (kepimo laikas priklauso nuo gabaliukų dydžio). Patiekite su mėgstamu garnyru – bulvėmis, ryžiais ar šviežiomis salotomis. Skanaus!