Karališki puodžiai, gyva ugnis ir 5000 kalendorių: sužinokite, kas laukia apsilankiusių Kuršėnuose

Parodos lankytojams bus pristatomos ne tik lietuviškos keramikos tradicijos, bet ir pats Kuršėnų dvaras – vieta, kurioje susilieja istorija, gyvosios tradicijos, kūryba ir bendruomeniškumas. Čia pat bus kviečiama atrasti ir Kuršėnus – Lietuvos Puodžių sostinę.

Parodos metu vyks gyvosios keramikos demonstracijos, kurių metu bus atskleidžiamas visas tradicinių molio gaminių gimimo procesas – nuo žiedimo iki dekoravimo. Lankytojai galės patys išbandyti puodžiaus amatą, patirti kūrybos džiaugsmą ir geriau suprasti, kodėl keramika nuo seno yra neatsiejama lietuvių buities ir kultūros dalis. Parodoje taip pat bus galima įsigyti autentiškų lietuviškos keramikos dirbinių.

Kuršėnų dvaro stende bus pristatomi populiariausi dvaro renginiai, edukacinės programos, ekskursijos ir kultūriniai maršrutai. Kuršėnų dvaras – tai ne tik architektūros paminklas, bet ir gyvas kultūros centras, kuriame nuolat vyksta kūrybinės dirbtuvės, parodos, renginiai, įgyvendinami kultūriniai projektai ir bendruomeninės iniciatyvos. Lankytojai bus kviečiami atrasti Kuršėnus kaip vietą, kurioje tradicijos nėra uždaromos muziejaus vitrinoje, o išgyvenamos čia ir dabar.

Interaktyvus konkursas su Puodžių karaliumi

Parodos dalyviai bus kviečiami įsitraukti į interaktyvų konkursą. Apsilankę Kuršėnų dvaro stende, nusifotografavę su VII Lietuvos Puodžių karaliumi arba su Puodžių karaliaus karūna ir pasidaliję nuotrauka socialiniuose tinkluose, lankytojai galės laimėti nemokamą šeimos apsilankymą Kuršėnų dvare. Ši iniciatyva skatins aktyviau pažinti lietuvišką kultūrą ir stiprins ryšį tarp parodos dalyvių ir Kuršėnų krašto.

Prie Kuršėnų krašto ir lietuviškos kultūros pristatymo Rygoje prisidės ir Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras. 2026 m. vasario 7 dieną parodoje pasirodys du Šiaulių rajono kolektyvai – pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Diemedis“ ir tradicinių styginių instrumentų grupė „Trio“. Abu kolektyvai yra pelnę aukščiausią mėgėjų meno apdovanojimą Lietuvoje – „Aukso paukštę“. Jų pasirodymai suteiks parodos lankytojams progą gyvai pajusti lietuviškų šokių ritmą ir tradicinės muzikos skambesį, sustiprins lietuviškos kultūros matomumą tarptautinėje erdvėje.

Unikalus Lietuvoje medinis dvaras

Kuršėnų dvaras – vienintelis Lietuvoje leno teisėmis išlikęs medinio tipo dvaras, išsaugojęs visus tradicinei medinei dvaro architektūrai būdingus elementus. Kuršėnų dvaro rūmams – 214 metų, o pats dvaras mini 395 metų sukaktį nuo tada, kai leno teise atiteko Gruževskių giminei. 2021 metais restauruoti dvaro rūmai lankytojams duris atvėrė liepos 6-ąją ir šiandien yra tapę gyvų tradicijų, amatų ir kultūros centru. Čia puoselėjami Šiaulių kraštui būdingi tradiciniai amatai – puodininkystė, medžio drožyba, juostų audimas, pynimas iš vytelių ir šiaudų, vilnos vėlimas, margučių marginimas ir kiti.

Kuršėnų dvaro rūmuose ir oficinoje lankytojai kviečiami dalyvauti ekskursijose, edukacijose, arbatgėriuose su tikruoju Kuršėnų vyniotiniu, mokymuose, kūrybinėse dirbtuvėse ir įvairiuose renginiuose. Dvaro rūmuose veikia ir išskirtinė kalendorių ekspozicija, kurioje sukaupta apie 5000 kalendorių kolekcija.

Po pažinties su dvaru lankytojai raginami pasivaikščioti istoriniame dvaro parke. Parko takai veda Ventos upės link, pro šimtamečius medžius ir vieną ilgiausių pėsčiųjų tiltų Lietuvoje, siekiantį 262 metrus.

Kuršėnai – Lietuvos Puodžių sostinė

Kuršėnai plačiai žinomi kaip Lietuvos Puodžių sostinė. Būtent čia kas trejus metus renkamas Lietuvos Puodžių karalius. Parodos „Balttour 2026“ metu lankytojai bus kviečiami iš anksto susipažinti su šia išskirtine Kuršėnų tradicija, suburiančia žymiausius šalies keramikos meistrus, puoselėjančius gyvąsias amatų tradicijas. Šiais metais Kuršėnuose vėl rengiami Puodžių karaliaus rinkimai, o apdovanojimo ceremonija vyks 2026 m. rugpjūčio 15 dieną.

2026-ieji Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centrui yra ypatingi – minimas 25 metų veiklos jubiliejus. Tai vieta, kur susitinka istorija ir gyvosios tradicijos, o lietuviškų amatų ateitis kuriama čia ir dabar.