Kodėl lietuviai kas pavasarį skuba rinkti beržų sulą? Nauda, apie kurią daugelis nežino

Beržų sula, dar vadinama oskola, – tai skaidrus arba šiek tiek balkšvas skystis, ankstyvą pavasarį cirkuliuojantis medžio kamiene. Juo iš šaknų į pumpurus ir besiskleidžiančius lapus pernešamos maistinės medžiagos. Būtent šiuo trumpu laikotarpiu sula ir renkama – dažniausiai nuo kovo pabaigos iki balandžio pradžios, kai dienomis jau šilčiau, o naktimis dar išlieka vėsos.

Patyrę sulos rinkėjai pabrėžia, kad teisingas medžio pasirinkimas yra labai svarbus. Geriausia rinktis brandžius beržus su storesniu kamienu, augančius atokiau nuo intensyvaus eismo, pramoninių objektų ar sąvartynų. Kamiene išgręžiama nedidelė skylutė, įstatoma žarnelė, per kurią sula laša į pastatytą indą. Baigus rinkti, pjūvio vietą būtina užsandarinti, kad medis galėtų atsigauti.

Šviežia beržų sula geriausia mėgautis per kelias dienas, laikant ją šaldytuve. Vėliau ji pradeda rūgti, keičiasi skonis, mažėja dalis subtilių skoninių savybių. Parduotuvėse galima rasti ir buteliuose išpilstytos sulos – dažnai pasterizuotos ar su natūraliais priedais, kurie prailgina galiojimo laiką.

Beržų sula: kokių vitaminų ir mineralų joje yra?

Nors beržų sula didžiąja dalimi sudaryta iš vandens, jos vertė slypi ištirpusių medžiagų sudėtyje. Joje yra vitamino C ir B grupės vitaminų, padedančių palaikyti normalų nervų ir imuninės sistemos veikimą. Dėl šios priežasties sula gali būti įdomus kasdienės mitybos papildymas, ypač pavasarinio nuovargio laikotarpiu.

Ne mažiau svarbūs ir sulos mineralai: kalis, kalcis, magnis, geležis, cinkas, manganas, varis. Pagal mineralinių medžiagų kiekį beržų sula neretai lyginama su vidutinio ar didelio mineralizacijos lygio mineraliniais vandenimis. Natūralūs elektrolitai padeda palaikyti tinkamą organizmo skysčių pusiausvyrą, kas ypač aktualu tuomet, kai pradedame daugiau laiko leisti lauke ir būti fiziškai aktyvesni.

Suloje taip pat randama aminorūgščių, paprastųjų cukrų ir organinių rūgščių, tokių kaip citrinų ir obuolių. Būtent jos suteikia gėrimui lengvai salstelėjusį, gaivinantį skonį. Be to, beržų suloje aptinkami antioksidantai – flavonoidai, salicilo rūgšties dariniai, taninai – kurie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir palaiko natūralius organizmo apsauginius mechanizmus.

Kuo gali būti naudingas beržų sulos vartojimas?

Beržų sula nuo seno laikoma švelniai organizmą palaikančiu gėrimu. Viena dažniausiai minimų savybių – lengvas šlapimą varantis poveikis. Saikingai ir reguliariai vartojama sula gali padėti palaikyti inkstų veiklą, lengvinti apykaitos produktų šalinimą ir prisidėti prie natūralių pavasarinio „apsivalymo“ procesų.

Dėl antioksidantų ir priešuždegiminių junginių beržų sula neretai pasirenkama kaip profilaktinės rūpinimosi imunitetu dalis. Padidėjus peršalimo ligų rizikai, ji gali būti naudingas mitybos priedas, palaikantis organizmo atsparumą. Vis dėlto sula jokiu būdu nepakeičia visavertės mitybos ar gydytojo paskirto gydymo.

Suloje esantys vitaminai ir mineralai gali padėti palaikyti normalų kraujospūdį ir širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą, ypač dėl kalio ir geležies. Kai kurie šaltiniai mini, kad tokios medžiagos kaip saponinai ar salicilo rūgštis gali prisidėti prie normalaus cholesterolio lygio palaikymo ir kraujagyslių apsaugos.

Siluetui ir svorio kontrolei beržų sula patraukli tuo, kad yra mažai kaloringa, tačiau gali šiek tiek paskatinti medžiagų apykaitą. Kartu su fiziniu aktyvumu ir subalansuota mityba ji kartais naudojama kaip papildoma priemonė svoriui mažinti. Lengvai saldus skonis taip pat gali padėti rečiau rinktis kaloringus, saldžius gėrimus.

Liaudiškoje tradicijoje minima ir išorinė sulos bei beržų vandens paskirtis – juo skalaujami plaukai, juo valoma veido oda. Dėl mineralų ir augalinių junginių tokios priemonės gali padėti pagerinti plaukų ir odos išvaizdą, suteikti jiems žvilgesio ir gaivumo. Vis dėlto poveikis priklauso nuo individualių organizmo savybių ir negali pakeisti gydytojo dermatologo paskirtų priemonių.

Kiek beržų sulos galima gerti?

Vartojant beržų sulą, svarbiausia – saikingas, riboto laikotarpio „kursas“. Įvairūs šaltiniai mini, kad geriausia sulą gerti apie 2–3 savaites, dažniausiai anksti pavasarį. Tuomet rekomenduojama jos išgerti 3 kartus per dieną po 25–50 ml, geriausia atšaldytos. Tokia dozė paprastai užtenka, kad pajustume sulos naudą, tačiau neapkrautume organizmo.

Nors beržų sula laikoma natūraliu ir dažniausiai gerai toleruojamu produktu, ji netinka visiems. Ypač atsargūs turėtų būti alergiški beržų žiedadulkėms– jiems sula gali sustiprinti alergijos simptomus, todėl tokia „terapija“ dažniausiai nerekomenduojama.

Beržų sulos turėtų vengti ir žmonės, sergantys inkstų nepakankamumu, turintys šlapimo takų nepraeinamumą ar linkę į tinimus, susijusius su širdies ir inkstų ligomis. Suloje yra mangano, kurio perteklius gali būti žalingas sergant sunkiomis kepenų ligomis, todėl tokiais atvejais prieš vartojant būtina pasitarti su gydytoju.

Atsargumas rekomenduojamas nėščiosioms, žindyvėms, lėtinėmis ligomis sergantiems ir nuolat vaistus vartojantiems žmonėms. Net ir toks natūralus produktas kaip beržų sula šiose grupėse turėtų būti įtraukiamas į mitybą tik suderinus su sveikatos specialistu. Nepriklausomai nuo sveikatos būklės, visada verta išlikti saikingiems ir atidžiai stebėti savo organizmo reakcijas.