Orų prognozės Lietuvoje: atskleidė, kodėl Lietuvoje prognozės taip dažnai būna klaidingos

Atrodo, kad net moderniausios technologijos vis dar nesusitvarko su tuo, kas dedasi virš mūsų galvų. Šios nesutampančios prognozės kelia daug klausimų. Ar programėlės meluoja tyčia? Gal duomenys neatnaujinami laiku? O gal viskas daug paprasčiau – mūsų klimatas toks nenuspėjamas, kad net pažangiausi modeliai nespėja jo pagauti? 

Iš tiesų, priežastys ne viena, ir jos gana žemiškos – nuo technologinių niuansų iki pačios Lietuvos geografijos. Kad ir kaip norėtųsi tikėti skaičiais, debesimis žemėlapyje ir animuota saulute, orų prognozės – tai ne tiksli matematika, o nuolatinis bandymas nuspėti chaosą. Ypač tada, kai tas chaosas virš mažos, bet klimatiškai labai įnoringos Lietuvos.

Kodėl prognozės tokios dažnai netikslios?

Didžioji dalis žmonių naudoja orų programėles, kurios remiasi pasauliniais skaitmeniniais modeliais. Tokie modeliai (pvz., „GFS“, „ECMWF“) renka duomenis iš viso pasaulio ir juos analizuoja tam tikrais algoritmais. 

Bet problema ta, kad jie ne visada sugeba tiksliai atvaizduoti mažesnius regionus, tokius kaip Lietuva. Mes esame tarp didelių skirtingų klimatinių zonų, todėl viena maža korekcija modelyje gali kardinaliai pakeisti prognozę.

Be to, daugelis programėlių automatiškai rodo vidutinius rezultatus – tai reiškia, kad orai konkrečioje vietoje (pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje ar Neringoje) gali gerokai skirtis nuo to, ką rodo telefonas. Ypač tai pasakytina apie pavasarį ir rudenį, kai temperatūra ir krituliai labai greitai keičiasi per kelias valandas.

Technologijos tobulėja, bet jos dar ne visagalės

Taip, šiandien orų modeliai naudoja milžiniškus duomenų kiekius, galingus kompiuterius ir net dirbtinį intelektą. Visgi jie veikia remdamiesi praeities duomenimis ir algoritmais, kurie negali numatyti visų veiksnių. 

Jei kažkur šalia Lietuvoje formuojasi lokalus audros debesys, labai tikėtina, kad tai liks nepastebėta iki paskutinės minutės – o tai reiškia, kad jūsų planuota saulėta popietė virs balų žygiu.

Be to, svarbu suprasti, jog net ta pati programėlė gali naudoti skirtingus duomenų šaltinius skirtinguose regionuose. Tai paaiškina, kodėl, pavyzdžiui, „AccuWeather“ rodo lietų, o „Windy“ – giedrą dangų. Jos paprasčiausiai žiūri į skirtingus modelius. Ir nei viena nėra šimtu proc. teisinga.

Lietuvos klimatas – kaip loterija

Mūsų šalis – klimato prasme išties įdomi. Esame tarp jūros ir žemyno, tad orų permainos gali būti labai greitos. Vieną dieną pučia šiltas Atlanto vėjas, kitą – atkeliauja šaltis iš Rusijos. Net keliasdešimties kilometrų skirtumas gali lemti, ar konkrečiame mieste snigs, lis ar švies saulė.

Ypač sunku prognozuoti pavasarį, kai dienomis šilta, o naktimis spaudžia šaltukas – tai reiškia, kad per dieną gali būti ir +10, ir kruša, ir rūkas, ir lietus. Tokie perėjimai kelia sunkumų net patyrusiems sinoptikams. Ir, deja, programėlės, kurios tik kopijuoja algoritmus, į tai reaguoja per vėlai.

Ar galima rasti patikimą šaltinį?

Visai atmesti prognozių neverta – jos vis tiek padeda suprasti bendrą tendenciją. Tačiau jei reikia tikslumo, verta derinti kelis šaltinius. Pavyzdžiui, pažiūrėti, ką rodo „Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba“, palyginti su tarptautinėmis platformomis ir atkreipti dėmesį į radarus, ne tik ikonėles.

Be to, prognozės tampa tikslesnės likus 24-48 valandoms. Jei planuojate išvyką ar šventę, venkite remtis prognoze prieš savaitę – šansai, kad ji bus netiksli, labai dideli.

Taigi, ar orų programėlės meluoja?

Ne – jos nemeluoja tyčia. Jos paprasčiausiai negali žinoti visko, ypač apie tokį regioną kaip Lietuva, kur oras gali keistis ne tik dienomis, bet ir valandomis. Vietoj pykčio ant programėlės verta ją naudoti kaip orientyrą, o ne kaip šventą raštą.

Ir dar – vietoje vienos programėlės geriau trys. Žiūrėti ne tik į saulutes ar debesėlius, bet ir į realų debesų judėjimą. Kartais užtenka pažvelgti į dangų ir paklausti – ar tikrai verta tikėti tuo, ką rodo ekranas.