Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
„Titaniko“ tragedijos paslaptis: atskleidžiamos šiurpios detalės, kurių nežino net istorijos mėgėjai
1912 metų balandžio 15-osios rytas į istoriją įėjo kaip viena didžiausių civilinių tragedijų jūrų istorijoje. Laineris „Titanikas“, laikytas neskęstančiu stebuklu, nuskendo savo pirmosios kelionės metu po susidūrimo su ledkalniu. Tačiau šis procesas neįvyko akimirksniu, laivas skendo daugiau nei dvi valandas, o kiekviena minutė tapo lemtinga šimtams žmonių.
Tą lemtingą naktį, balandžio 14-osios vakarą, „Titanikas“ plaukė Šiaurės Atlantu, kai 23 val. 40 min. jo dešinysis bortas kliudė ledkalnį. Smūgis nebuvo stiprus iš pirmo žvilgsnio, tačiau pakako, kad penki laivo vandeniui atsparūs skyriai būtų pažeisti. Laivo konstruktorius Tomas Endrius netrukus suprato, jog išgelbėti laivo nebepavyks.
Apie vidurnaktį įgula pradėjo ruoštis evakuacijai ir nuleidinėti gelbėjimo valtis. Tuo metu keleiviai dar neįsivaizdavo tragedijos masto, tačiau netrukus situacija virto chaosu. Valtims vietų neužteko visiems, todėl pirmiausia į jas sodintos moterys ir vaikai.
Nuo susidūrimo iki paskutinės minutės
Per kitas dvi valandas laivas po truputį grimzdo į vandenį. Apie antrą valandą nakties jo priekinė dalis jau buvo giliai po vandeniu, o laivagalis kilo aukštyn. Tuo metu radistas Džekas Filipas dar siuntė pagalbos signalus, bet 2 val. 17 min. nutrūko paskutinis jo perdavimas.
Po kelių minučių užgeso šviesos, ir laivo korpusas, neatlaikęs spaudimo, lūžo į dvi dalis. Pirmiausia nuskendo laivo priekinė dalis, o netrukus ir laivagalis, kuris prieš dingdamas išnyko beveik vertikaliai atsistojęs virš vandens. 2 val. 20 min. „Titaniko“ nebebuvo, jis dingo giliai Atlanto vandenyje.
Kelionė į dugną
Kaip teigia vandenynų tyrinėtojas Robertas Balardas, atradęs „Titaniko“ nuolaužas, pats nusileidimas į dugną galėjo trukti vos šešias minutes. Tačiau tikslaus laiko nustatyti neįmanoma, nes skendimo procesą lėmė daugybė veiksnių, tai laivo lūžis, oro kišenės ir vandens slėgis.
Laivas nuskendo maždaug už 600 kilometrų į pietryčius nuo Niufaundlendo, Šiaurės Atlanto vandenyne, 3 800 metrų gylyje. Tiksli vieta ilgą laiką buvo nežinoma, nes 1912 metais nebuvo technologijų tokiems ieškojimams atlikti. Tik po 73 metų, 1985-aisiais, Balardui pavyko surasti legendinio laivo liekanas jūros dugne.
„Titaniko“ žūtis tapo amžina žmonijos pamoka apie pasitikėjimą technologijomis ir žmogiškąsias klaidas. Iš daugiau nei dviejų tūkstančių žmonių išsigelbėjo vos apie septyni šimtai. Nors praėjo daugiau nei šimtmetis, šios katastrofos istorija ir toliau jaudina pasaulį, primindama, kaip trapus gali būti žmogaus pasididžiavimas prieš gamtos jėgą.
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“
privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.