Ar Saulės sistemoje iš tiesų slypi dar viena planeta? Nauja kosminė mįslė, kuri kelia didžiulį nerimą

Šis dangaus kūnas, nors ir mažesnis už Žemę, galėtų paaiškinti keistus reiškinius, pastebėtus tolimuose Saulės sistemos regionuose. Tyrimai rodo, kad planeta Y galėtų būti arčiau nei hipotetinė planeta X. 

Jei jos egzistavimas pasitvirtintų, tai reikštų, kad mūsų Saulės sistema yra dar sudėtingesnė, nei manyta iki šiol. Nors iki šiol žmonijai pavyko aptikti daugybę tolimų egzoplanetų, galimybė, jog viena iš jų slypi mūsų pačių sistemoje, kelia ypatingą susidomėjimą.

Hipotezė remiasi pastebėtais nukrypimais Kuiperio žiedo plokštumoje, tai regione, kuriame skrieja Plutonas ir daugybė kitų ledo objektų. Šie netikėti orbitų pasvyrimai paskatino mokslininkus įtarti, kad netoliese veikia nematoma gravitacinė jėga.

Nauji įrodymai iš Kuiperio žiedo

Astrofizikai iš Prinstono universiteto atliko tikslius Kuiperio žiedo objektų matavimus ir pastebėjo, kad daugelio jų orbitos pasvirusios maždaug penkiolika laipsnių kampu nuo pagrindinės plokštumos. Tokį nukrypimą galėtų lemti būtent dar neatrasta planeta, kurios masė mažesnė už Žemės, bet didesnė nei Merkurijaus.

Šią teoriją iškėlė mokslininkai Christopher Chyba ir Scott Tremaine, kurie pasitelkė naują orbitų analizės metodą. Jie išnagrinėjo 154 objektus, esančius už Neptūno ribos, ir jų judėjimo duomenys rodė, kad kažkas iš išorės keičia jų trajektorijas. Tai galėtų būti būtent planeta Y, kurios egzistavimas iki šiol tebėra tik spėjimas.

Astrofizikas Amiras Siraj iš Prinstono universiteto teigia, kad šis objektas galėtų būti vienas svarbiausių atradimų mūsų laikais. Nors jis nematomas teleskopais, jo poveikis kitų kūnų orbitoms leidžia manyti, kad kažkas iš tiesų ten egzistuoja.

Kodėl planetą Y taip sunku aptikti?

Nors žmonija turi vis pažangesnius teleskopus, tolimiausi Saulės sistemos regionai išlieka beveik nepasiekiami. Ten patenka labai mažai saulės šviesos, todėl net didžiausi teleskopai vos fiksuoja menkiausius atspindžius. Be to, planeta Y, jei ji egzistuoja, tikėtina, yra gerokai mažesnė nei Žemė, todėl jos aptikimas tampa dar sunkesnis.

Skaičiavimai rodo, kad šis pasaulis galėtų būti nuo 80 iki 200 astronominių vienetų atstumu nuo Saulės, tai yra apie 12 mlr. kilometrų. Toks atstumas reiškia, kad šviesai iš Saulės iki jos reikėtų kelių valandų kelio, todėl matavimai tampa itin sudėtingi.

Vis dėlto mokslininkai tiki, kad naujos kartos observatorijos, tokios kaip „Vera Rubin“ teleskopas ar būsimieji kosminiai projektai, gali suteikti atsakymus artimiausiais metais. Jei planeta Y iš tiesų egzistuoja, jos atradimas praplėstų mūsų supratimą apie Saulės sistemos sandarą ir parodytų, kad net mūsų kosminiuose „užkulisiuose“ vis dar slypi neatskleistų paslapčių.