Mokslininkai aptiko svetimos kilmės dulkes Mėnulyje, tai pirmasis toks įrodymas Visatos istorijoje

Tai pirmasis patvirtintas įrodymas, kad Mėnulyje egzistuoja vadinamųjų CI tipo anglingųjų chondritų liekanos. Šie radiniai atskleidžia, kad net itin trapūs ir vandeningi asteroidai gali palikti mikroskopinių pėdsakų mėnulio grunte.

CI chondritai, tai rečiausi ir vandens gausiausi meteoritai, kurių sudėtis panaši į tokius kosminius kūnus kaip „Ryugu“ ar „Bennu“. Juose iki penktadalio masės sudaro vanduo, todėl jie yra minkšti, porėti ir lengvai suyra. 

Dėl šios priežasties mažiau nei vienas procentas visų Žemėje rastų meteoritų priklauso šiam tipui. Iki šiol manyta, kad ir Mėnulyje tokie fragmentai neišgyventų, nes smūgiai į jo paviršių būna tokie stiprūs, kad dauguma medžiagos išsilydo ar išgaruoja.

Kaip atrasta neįtikėtina dulkių paslaptis?

Geochemikai Jintuanas Wangas ir Zhimingas Chenas iš Kinijos mokslų akademijos vadovavo tyrimams, per kuriuos buvo išanalizuota daugiau nei penki tūkstančiai „Chang’e-6“ surinktų dalelių. Mėginiai paimti iš vadinamojo „kraterio krateryje“, tai Apollo baseino, esančio Pietų ašigalio-Aitkeno baseine, kuris užima beveik ketvirtadalį Mėnulio paviršiaus. 

Ši vieta laikoma viena seniausių ir tinkamiausių aptikti senovinius kosminių smūgių pėdsakus. Mokslininkai sutelkė dėmesį į oliviną, tai mineralą, dažnai aptinkamą meteorituose ir vulkaninėse uolienose. 

Atlikę išsamius elektroninio mikroskopo ir izotopinės analizės tyrimus, jie atrado septynis olivino fragmentus, kurių cheminė sudėtis visiškai atitiko CI chondritų savybes. Šių dalelių struktūra parodė, kad jos susiformavo po smūgio, lydimos greito atvėsimo ir suakmenėjimo.

Milijardus metų išlikęs liudijimas

Izotopų analizė atskleidė, kad šių fragmentų cheminiai santykiai neatitiko nei Mėnulio, nei Žemės medžiagų. Tai reiškia, kad jie kilę iš asteroido, kuris trenkėsi į Mėnulį, išsilydė, bet greitai atvėso ir išsaugojo savo sudėtį per milijardus metų. Šis atradimas yra pirmasis tiesioginis įrodymas, kad CI tipo chondritai kadaise bombardavo Mėnulį ankstyvoje Saulės sistemos istorijoje, o jų šukės išliko iki šių dienų.

Tyrėjų teigimu, Mėnulio sąlygos gali būti net palankesnės šiai medžiagai išlikti nei Žemės, nes ten nėra atmosferos, kuri ją sunaikintų. Skaičiuojama, kad iki trisdešimties procentų visų Mėnulio meteorinių nuolaužų gali būti kilusios iš tokių chondritų.

Atradimas, galintis paaiškinti gyvybės kilmę

Mokslininkai jau seniai spėliojo, kad CI chondritai galėjo atnešti į Žemę ir Mėnulį vandenį bei lakiąsias medžiagas, būtinas gyvybei atsirasti. Dabar vos septynios dulkių dalelės iš tolimosios Mėnulio pusės suteikia realų pagrindą šiai hipotezei.

Būsimos Mėnulio misijos turėtų padėti dar giliau ištirti šią galimybę. Tyrėjai pabrėžia, kad jų taikomas metodas, leidžiantis aptikti svetimkūnius mėnulio mėginiuose, taps svarbiu įrankiu siekiant geriau suprasti, kaip formavosi vidinės Saulės sistemos medžiaga. Tai atradimas, kuris primena, jog net smulkiausios dulkių dalelės gali saugoti paslaptis apie mūsų kilmę.