Prisijunkite
Paskelbė
Danielius Mažeikis
Paskelbta
Astronomai užfiksavo keistą gama spindulių švytėjimą, sklindantį iš Paukščių Tako centro, kuris gali būti pirmasis tamsiosios materijos pėdsakas. Mokslininkai mano, kad šis spindesys gali kilti iš tamsiosios materijos dalelių sunaikinimo, kai jos susiduria ir išskiria energiją.
Šis reiškinys, vadinamas Galaktikos centro „GeV“ pertekliumi, buvo atrastas dar 2009 metais NASA Fermi teleskopo duomenyse, bet jo kilmė vis dar neaiški. Astrofizikas Džozefas Silkas sako, kad gama spinduliai gali būti pirmasis įrodymas, kaip aptikti šią paslaptingą materiją, kuri laiko galaktikas kartu.
Dvi pagrindinės hipotezės išlieka, tai tamsiosios materijos dalelių susinaikinimas arba milisekundiniai pulsarai, tai yra itin greitai besisukančios neutroninės žvaigždės, spinduliuojančios šviesą ir daleles.
Tamsioji materija laikoma nematoma, bet jos gravitacija daro įtaką visatai. Mokslininkai spėja, kad ją sudaro silpnai sąveikaujančios dalelės, kurios, susidūrusios su savo antipartnerėmis, sunaikina viena kitą, skleisdamos gama spindulius. Pulsarai, priešingai, susidaro iš žvaigždžių likučių ir švyti reguliariais blyksniais.
Dvi vienodai tikėtinos versijos
Astronomai anksčiau manė, kad švytėjimo forma padės nustatyti šaltinį. Pulsarų pasiskirstymas atrodo X formos, o tamsiosios materijos apvalus. Jei švytėjimas būtų iš pulsarų, jis atrodytų kampuotas, o jei iš tamsiosios materijos yra sferinis.
Tačiau nauji Vokietijos Leibnico instituto tyrimai parodė, kad tamsiosios materijos debesys nėra tobulai apvalūs, nes galaktikos istorijoje vyko daugybė susijungimų. Superkompiuterių modeliai atskleidė, kad šiek tiek suplokštėjęs tamsiosios materijos pasiskirstymas gali sukurti dėžės formos gama spindulių švytėjimą.
Tai reiškia, kad šviesos forma nebūtinai paneigia tamsiosios materijos versiją. Abi hipotezės dabar laikomos vienodai tikėtinomis, nors pulsarų kiekis galaktikos centre atrodo per mažas, kad paaiškintų švytėjimo stiprumą.
Lūkesčiai ateičiai
Kai kurie duomenys rodo, kad švytėjimas nėra visiškai tolygus, tai būdinga pulsarams, o tamsioji materija turėtų skleisti lygesnę šviesą. Mokslininkai tikisi, kad nauji įrenginiai, tokie kaip „Cherenkovo“ teleskopų tinklas ir Pietų platumos gama spindulių observatorija, padės atskleisti tiesą.
Pasak D. Silko, jei nė viena hipotezė nepasitvirtins, ši paslaptis taps dar didesniu iššūkiu, kuris privers iš naujo permąstyti mūsų supratimą apie Visatos nematomą jėgą.
Danielius Mažeikis
Žurnalistas
Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.