Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Kanada nusprendė nutraukti paramą Ukrainai, kas slypi už sprendimo stabdyti šarvuočių projektą?
Pirmą kartą nuo karo pradžios Ukraina išgirdo „ne“ iš NATO šalies. Kanada oficialiai nutraukė sutartį dėl lengvųjų šarvuotų transporto priemonių „LAV“ atnaujinimo ir perdavimo Ukrainos kariuomenei.
Šis sprendimas tapo smūgiu Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, nes šie automobiliai galėjo sustiprinti jų pajėgumus fronte itin sudėtingu laikotarpiu. Projektas, kurio vertė siekė 250 mln. Kanados dolerių, buvo paskelbtas 2023 metais, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Otavoje.
Pagal planą įmonė „Armatec“ turėjo atnaujinti 25 iš Kanados kariuomenės išbrauktus „LAV II“ modelius ir pritaikyti juos Ukrainos poreikiams. Tačiau po dvejų metų vyriausybė netikėtai nutraukė sutartį, o priežastys liko neatskleistos.
Gynybos ministras Deividas Magvintis apie sprendimą pranešė parlamento komisijos posėdyje. Jis teigė, kad sprendimo motyvai yra konfidencialūs, todėl kilo klausimų dėl Kanados paramos efektyvumo bei galimų biurokratinių kliūčių.
Sustabdytas bendradarbiavimas su „Armatec“
Paaiškėjo, kad sutartis su Kanados bendrove „Armatec“, kuri specializuojasi karinės technikos modernizavime, buvo tyliai nutraukta dar šių metų rugpjūtį. Pagal susitarimą įmonė turėjo ne tik atnaujinti, bet ir prireikus pagaminti naujus šarvuočius, sudarydama išsamų pagalbos paketą Ukrainai.
Tačiau projektas sustojo, o vyriausybės dokumentuose jis buvo visiškai išbrauktas iš oficialių planų. „Armatec“ buvo sukūrusi netgi prototipą su nauju pabūklu, nuotoliniu ginklo valdymo moduliu ir sustiprinta apsauga nuo minų bei bepiločių atakų.
Šios patobulintos mašinos galėjo tapti vertingu ginklu Ukrainos kariuomenei, tačiau planas taip ir nebuvo įgyvendintas. Ekspertai neatmeta, kad sutartis galėjo žlugti dėl finansinių sunkumų ar vėlavimų.
Kanada išlieka Ukrainos rėmėja
Nepaisant šio sprendimo, Kanada neatsisako paramos Ukrainai. 2024 metais Otava perdavė Kijivui 64 naujus „Coyote“ šarvuočius, kurie sustiprino šalies žvalgybinius pajėgumus. Be to, Ukraina gavo ir papildomų amunicijos, atsarginių dalių bei medicininės įrangos siuntų.
2025-aisiais Kanada paskelbė dar vieną pagalbos paketą, kurio vertė siekia 32 mln. eurų. Jame numatyta perduoti oro gynybos sistemas bei papildomą šaudmenų partiją. Nuo karo pradžios bendra Kanados pagalbos suma Ukrainai viršijo 10 mln. eurų, tačiau atšaukta „Armatec“ sutartis rodo, kad sudėtingų karinių projektų įgyvendinimas tampa vis sunkesnis.
Šis Kanados sprendimas tapo ne tik nusivylimu Kijivui, bet ir aiškiu signalu NATO sąjungininkams. Jis parodė, kad net ir lojalūs partneriai turi savo ribas, kai kyla klausimai dėl biudžeto, terminų ir saugumo. Kanada pabrėžia, kad ir toliau palaiko Ukrainą, tačiau šis žingsnis primena, jog karo parama, tai ne tik politiniai pareiškimai, bet ir realūs iššūkiai, susiję su logistika, finansais bei atsakomybe.
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“
privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.