Rankos liks šiltos net ir prie minus 30: užsidėkite šį papildomą sluoksnį po žieminėmis pirštinėmis

Pažįstama situacija: tik nusiimi pirštines ir iškart pajunti, kad rankos tarsi permerktos šalčiu. Tai nutinka net tada, kai dėvi storas ir, atrodytų, labai šiltas pirštines. Problema – drėgmė.

Per pasivaikščiojimus su šunimi dažnai tenka imti pavadėlį, telefoną, maišelius ekskrementams. Raiteliai rankose nuolat laiko vadeles, kurios šaltyje greitai sudrėksta nuo sniego ar lietaus. Įprastos pirštinės, kad ir kokios šiltos būtų, turi vieną didelį trūkumą – jos sugeria drėgmę. O sušlapęs audinys iškart praranda savo šilumines savybes, todėl rankos ima gelti nuo šalčio.

Plonos pirštinės po žieminėmis: kaip tai veikia?

Idėja gimė iš paprasto poreikio – apsaugoti rankas nuo drėgmės ir vėjo. Latekso ar nitrilo pirštinės, kurias geriausiai pažįstame iš gydytojų kabinetų, beveik visiškai nepraleidžia vandens. Užsidėjus jas kaip pirmąjį sluoksnį po įprastomis žieminėmis pirštinėmis, sukuriama papildoma apsauginė barjera.

Žmogaus oda kvėpuoja ir natūraliai prakaituoja. Kai vilkimės tik storas pirštines be papildomo sluoksnio, rankų drėgmė įsigeria į audinį. Sudrėkę pluoštai nebelaiko šilumos, o šaltas oras lengviau pasiekia odą.

Plonos latekso pirštinės sulaiko prakaitą prie odos paviršiaus ir neleidžia drėgmei persigerti į viršutinę pirštinių sluoksnį. Būtent sausas audinys išlaiko šilumą geriausiai. Taip pat svarbu ir tai, kad tokios pirštinės labai priglunda prie rankos, o tarp jų ir viršutinių pirštinių lieka plona oro „pagalvė“. Oras yra puikus šilumos izoliatorius, todėl toks sluoksniavimas veikia panašiai kaip termoaktyvūs sportininkų drabužiai.

Taip sukuriama dviguba apsauga: viršutinės pirštinės lieka sausos ir šiltos, o apatinis sluoksnis saugo odą nuo tiesioginio kontakto su šaltu oru bei vėju.

Kada šis triukas naudingiausias?

Šis metodas geriausiai pasiteisina tuomet, kai veikla nėra labai intensyvi ir nereikalauja didelės fizinės apkrovos. Tai gali būti:

• ramūs pasivaikščiojimai su šunimi,
• stovėjimas lauke ar stebėjimas treniruočių aikštelėje,
• lėta, rekreacinė jojimo treniruotė,
• laukimas viešojo transporto stotelėje,
• lėtas darbas lauke, kai rankos ilgai būna nejudrios.

Šunų augintojai giria šį triuką dėl praktiškumo – grįžus namo pakanka nusiimti plonas pirštines, ir rankos išlieka sausos, o išorinės pirštinės mažiau apsidėvi nuo drėgmės ir purvo.

Toks sprendimas gali būti tikra pagalba ir žmonėms, turintiems Reino (Raynaud) sindromą, kai rankos ir kojos itin jautriai reaguoja į šaltį. Papildomas barjeras sumažina šilumos nuostolius ir gali pastebimai palengvinti diskomfortą.

Galimi šio metodo trūkumai

Nors triukas paprastas ir veiksmingas, verta žinoti ir jo minusus:

• Padidėjęs prakaitavimas. Esant labai intensyviam fiziniam krūviui, latekso ar nitrilo sluoksnis gali stipriau sulaikyti drėgmę, todėl rankos viduje gali pasidaryti pernelyg šlapia ir šilta.
• Mažesnis ekologiškumas. Vienkartinės pirštinės greitai tampa atliekomis, tad tai nėra draugiškiausias aplinkai sprendimas, ypač jei naudojamos kasdien.
• Galimas odos sudirginimas. Ilgalaikis kontaktas su lateksu kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas ar sudirginti jautrią odą. Tokiu atveju geresnis pasirinkimas – nitrilo pirštinės, kurios rečiau sukelia alergiją.

Jei oda linkusi sausėti ar skilinėti, prieš užsimaunant plonas pirštines verta patepti rankas riebiu, apsauginiu kremu. Taip sukuriamas dar vienas barjeras odai drėkinti ir apsaugoti nuo šalčio, o pats triukas su dviguba pirštinių sluoksnių sistema tampa dar efektyvesnis.