Poligonas šalia namų ir didžiulės kompensacijos: kas iš tiesų laukia gyventojų ir kaip tai gali apversti kainas

Krašto apsaugos ministerija ramina, kad didžioji dalis žmonių galės likti gyventi savo namuose, o išperkamas turtas bus kompensuojamas pagal rinkos ir atkuriamąją vertę. Tuo metu nekilnojamojo turto specialistai vertina, kad pats poligonas kainų drastiškai nepakeis, tačiau mažose vietovėse gali atsirasti daugiau judėjimo, nuomos ir smulkaus verslo.

Situacija sudėtinga ir emocinė, ir ekonominė. Jūs turite teisę žinoti, kas tiksliai planuojama, kiek tai gali kainuoti valstybei ir kokį poveikį tai turės vietos bendruomenėms artimiausiais metais.

Kiek sodybų ir žemės planuojama išpirkti

Planuojamo karinio poligono ir karinio mokymo teritorijoje šiuo metu yra 90 sodybų. Anksčiau buvo skelbta, kad jų išpirkimui numatyta apie 40 mln. eurų. Jei šią sumą padalintume po lygiai, vienai sodybai vidutiniškai tektų apie 444 tūkst. eurų, tačiau Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad tokie skaičiavimai yra tik teoriniai.

Ministerijos teigimu, kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai. Jei Seimas priims Kapčiamiesčio poligono steigimo įstatymą, planuojama išpirkti 13 sodybų ir apie 500 miško bei žemės paskirties sklypų. Šios sodybos patenka į šaudymo zonas, todėl jų išpirkimas laikomas būtinu gyventojų saugumui užtikrinti.

Likusių 77 sodybų savininkai atsidurtų karinio mokymo teritorijoje, kurioje šaudyklų nebus. Tai reiškia, kad žmonės galės ir toliau gyventi savo namuose, nors aplinka ir pasikeis.

Ar turtas bus išperkamas prievarta

Vienas jautriausių klausimų jums ir kitiems vietos gyventojams yra tai, ar žemė ir sodybos bus išperkamos priverstinai. Krašto apsaugos ministerija tvirtina, kad pirmiausia bus siekiama geranoriško susitarimo.

Ministerija nurodo, jog supranta, kad tai yra itin skaudus klausimas žmonėms, gyvenantiems šiose teritorijose, todėl bus ieškoma kompromisų ir abiem pusėms priimtinų sprendimų. Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai.

Miško paskirties sklypai bus vertinami pagal rinkos kainą, atsižvelgiant į medžių rūšį, brandą ir kitus objektyvius kriterijus. Sodybos bus vertinamos pagal rinkos kainą ir atkuriamąją vertę, tai yra skaičiuojama, kiek šiandien kainuotų pastatyti tokį patį namą. 

Taip pat numatoma kompensuoti verslo išlaidas, negautą pelną ir pagrįstus lūkesčius. Konkrečių kainų ministerija kol kas neįvardija, pabrėždama, kad per anksti skelbiami skaičiai gali klaidinti ir neatitikti realių vertinimų.

Kiek šiandien kainuoja nekilnojamasis turtas Kapčiamiesčio apylinkėse

Šiuo metu nekilnojamojo turto kainos netoli planuojamos poligono teritorijos yra itin žemos. Skelbimuose matyti, kad paprasti gyvenamieji namai šiose vietovėse kainuoja maždaug nuo 12 iki 20 tūkst. eurų.

Pigiausi variantai dažniausiai yra senos statybos, neįrengti namai su kietu kuro šildymu. Brangesni būstai paprastai būna mūriniai, įrengti ir su centriniu šildymu. Tai rodo, kad nekilnojamasis turtas šiame regione yra vienas pigiausių Lietuvoje.

Dėl to galimos kompensacijos daliai gyventojų gali atrodyti kaip reikšminga finansinė galimybė, o kitiems jos gali pasirodyti nepakankamos, jei vertinama ne tik rinkos kaina, bet ir emocinė namų vertė.

Ar poligonas pakeis nekilnojamojo turto kainas

NT ekspertai sutaria, kad kariniai poligonai paprastai neturi didelės įtakos kainoms. „Oberhaus“ vadovo Audriaus Šapokos teigimu, Lazdijų rajonas kainų atžvilgiu niekuo neišsiskiria iš kitų regionų, nutolusių nuo didmiesčių.

Jo vertinimu, poligono poveikis nekilnojamojo turto kainoms dažniausiai būna neutralus. Tą patį galima matyti ir kituose Lietuvos regionuose, kur poligonai veikia jau daugelį metų, pavyzdžiui, Pabradėje ar Gaižiūnuose.

Ekspertai vengia patarinėti gyventojams, ar dabar verta skubėti parduoti turtą. Jūs raginami neskubėti ir palaukti aiškesnių sprendimų.

Daugiau karių gali reikšti daugiau galimybių

„Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas atkreipia dėmesį, kad poveikis labai priklauso nuo vietovės dydžio. Mažose gyvenvietėse net ir nedidelis žmonių skaičiaus augimas gali sukurti vadinamąjį multiplikatoriaus efektą.

Jei į teritoriją atvyks daugiau karių ir darbuotojų, gali išaugti būsto nuomos paklausa, atsirasti daugiau smulkaus verslo ir paslaugų. Vis dėlto jis pabrėžia, kad poilsinėms ar prestižinėms vietovėms intensyvesnis judėjimas gali būti neigiamas veiksnys.

Siūlymas mokėti daugiau, kad nekiltų konfliktų

Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius viešai siūlo Krašto apsaugos ministerijai elgtis drąsiau ir siūlyti didesnes nei rinkos kompensacijas. Jo manymu, mokant 2 ar 3 kartus daugiau už sodybas ir miško sklypus būtų galima išvengti ilgų teisminių ginčų ir sumažinti žmonių pasipriešinimą.

Jis taip pat ragina dosniau atlyginti ir tiems gyventojams, kurių namai nepatenka tiesiai į išpirkimo zonas, bet kurie patirs kasdienius pokyčius. Tokiu būdu procesas galėtų vykti greičiau ir ramiau, o vietos bendruomenės jaustųsi labiau išgirstos.