Arktis tampa nauju NATO dėmesio centru: Lietuva kol kas vengia aiškių įsipareigojimų

„Pernelyg ankstyvas klausimas. Visada esame aktyvūs dalyviai bet kokios norinčiųjų koalicijos (...). Mes tikrai nesėdėsime sudėję rankų ir tikrai norime, kad Europa tartų savo svarų žodį tarptautinėje politikoje, nes dažnai to žodžio ir veiksmo mes pasigendame“, – antradienį žurnalistams teigė G. Nausėda.

Tuo metu Baltiesiems rūmams ir toliau reiškiant pretenzijas į Grenlandiją, prezidentas laikosi principinės pozicijos, kad niekas iš išorės negali spręsti, kaip turi gyventi atskiros valstybės.

„Niekas iš išorės negali nuspręsti, kaip turi gyventi ir kieno priklausomybėje ar predispozicijoje turi būti atskiros valstybės“, – sakė jis.

„Grenlandijos žmonės, Danijos žmonės gali nuspręsti savo laisva valia, kaip jie įsivaizduoja savo ateitį. ES nariai yra vieningi šiuo klausimu, Lietuva nėra išimtis. Mes gerbiame Danijos teritorinį vientisumą, suverenumą ir manome, kad visus tikslus, tame tarpe geopolitinius ir saugumo, galime atliepti dirbant kartu“, – tęsė G. Nausėda.

Kaip skelbta, Europos NATO valstybės narės, reaguodamos į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus dėl Grenlandijos, siūlo stiprinti Aljanso buvimą Arkties regione.

Apie tai praneša „Ukrinform“, remdamasi Vokietijos televizijos naujienų tarnyba „Tagesschau“.

Kaip teigiama, vienas iš variantų numato pradėti NATO stebėjimo misiją negalutiniu pavadinimu „Arctic Sentry“, kuris sustiprintų saugumą regione ir paneigtų JAV argumentus dėl nepakankamo jo lygio.

Pasak žiniasklaidos, Jungtinės Karalystės kariuomenė konsultuojasi su partneriais iš kitų Europos šalių dėl galimos NATO misijos Grenlandijoje. Šiose diskusijose taip pat dalyvauja Vokietija.

ELTA primena, kad D. Trumpas sausio 4 d. dar kartą pakartojo JAV pretenzijas į NATO sąjungininkei Danijai priklausančią Grenlandiją, interviu žurnalui „The Atlantic“ pareikšdamas, kad „mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“. 

Savo ruožtu reaguodama į tokius D. Trumpo pareiškimus, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen teigė, jog Jungtinės Valstijos „visiškai neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos karalystės dalies. 

Ji paragino JAV „nutraukti grasinimus istoriškai artimai sąjungininkei ir kitai šaliai bei žmonėms, aiškiai pasakiusiems, kad jie nėra parduodami“.

JAV prezidentas tikina,  kad mineralų turtinga sala yra labai svarbi JAV nacionaliniam saugumui, turint omenyje didėjančią Rusijos ir Kinijos grėsmę Arktyje.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.