Kapčiamiesčio miškų ateitis atsidūrė ant plauko: specialistai reikalauja skubių sprendimų

„Svarbiausi prašymai – užtikrinti saugomų rūšių apsaugą, visų pirma, tose teritorijose, kur bus steigiami poligonai, t. y. ir Rūdninkų, kur baigiama įsteigti, taip pat ir Kapčiamiesčio. Poveikis toms rūšims tikrai bus. Mes, kaip gamtininkai, nekvestionuojame poligonų parinkimo vietos ir patys esame už valstybės saugumą. 

Mes ieškome racionalių ir objektyvių sprendimų, kuriais galėtume padėti tiek valstybės saugumui, tiek pačiai gamtai“, – antradienį žurnalistams ministerijoje komentavo Dainavos gamtos fondo ornitologas Marius Karlonas.

Anot jo, visiškai apsaugoti kurtinių tose teritorijose, kur bus poligonai, nepavyks, tačiau siekiama kurtinius išsaugoti Dzūkijos nacionaliniame parke ir Čepkelių apylinkėse. Vienas siūlymų, teigė ornitologas, yra miškų kirtimo taisyklių keitimas bei miškų grupių perskirstymas.

„Kalbame daugiausia apie valstybinius miškus. Būtų toks siekis, kad Dzūkijos nacionaliniame parke valstybiniai miškai būtų priskirti valstybinės apsaugos grupei, t. y. antrai A grupei, kuri suteiktų galimybę tai rūšiai atsistatyti ir plisti už Čepkelių rezervato ribos ir taip kompensuoti tas netektis, kurios galimai bus patirtos dėl poligonų plėtros“, – kalbėjo M. Karlonas.

Rūšies populiacijos būklė tik blogės

Savo ruožtu Ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis sako, kad Lietuva dar stodama į Europos Sąjungą (ES) įsipareigojo užtikrinti kurtinių rūšies apsaugą. Be to, pažymėjo jis, pernai Saugomų teritorijų tarnyba savo ataskaitoje Europos Komisijai (EK) nurodė, jog kurtinių nykimo mastai yra dideli.

„Būklė dar blogės. Laukti ir vien stebėti nebegalime, reikalingos konkrečios priemonės. Jeigu kitur galima gerinti saugomose teritorijose esamą apsaugą, tai čia, kur bus poligonai, (...) reikalingos skubios priemonės, skubūs sprendimai“, – kalbėjo jis.

„Rūšies populiacijos būklė blogės, rūšis yra sėsli, ji iš niekur neatskris, iš kaimyninių kraštų neatsiras ir turėsime kurtinį tokioje būklėje, kiek mes sugebėsime išsaugoti tą rūšį“, – pridūrė L. Raudonikis.

Vien stebėti situaciją neužtenka

Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas teigė, jog Kapčiamiesčio ir Rūdninkų miškuose kurtiniai sudaro 30 proc. visos šios rūšies paukščių populiacijos Lietuvoje. Todėl, tikino jis, geriausia yra numatyti kompensacines priemones ir ilgai nelaukti stebint, situacija blogėja ar ne.

„Mes įteikėme poziciją, savo nuomonę, savo matymą ir mes jaučiame įsiklausymą iš ministerijos, iš viceministrės. Tačiau taip pat kelia nerimą ketinimas stebėti ir žiūrėti ir, jeigu blogės situacija, tada imtis veiksmų. Tikrai stebėti reikia, bet to nepakanka, reikia nedelsiant imtis kompensacinių priemonių paraleliai steigiant Kapčiamiesčio poligoną“, – komentavo Ž. Morkvėnas.

„Mūsų nuomone, miškų kirtimo taisykles reikia tikrai atnaujinti ir užtikrinti tų veisimosi vietų tinkamą apsaugą. Mes traktuotume tokią elementarią higieną. Vienaip ar kitaip kurtinys yra mūsų saugoma rūšis“, – pridūrė jis.

Viceministrė: stebėjimas vykdomas ne vienerius metus

Aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė teigia, jog kol kas sunku pasakyti, ar pavyks pakeisti miškų kirtimo taisykles.

„Dėl konkrečių sprendinių, kurie padėtų iš esmės sustiprinti Lietuvoje kurtinių tuokvietes ir bendrai kurtinių apsaugą, tai tikrai girdime ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) sprendimus ir, kaip buvo kolegų įvardyta, dėl konkrečių priemonių dar tikrai turime susitarti. Preliminarus sąrašas yra, girdime NVO. Kokie tai sprendimai, kokia apimtimi tos pačios miškų kirtimo taisyklės galėtų būti keičiamos siekiant sustiprinti kurtinių apsaugą, šiandien yra per anksti atsakyti“, – žurnalistams komentavo viceministrė.

Anot jos, nekalbama apie stebėjimą ilguoju laikotarpiu, t. y. kad veiksmų būtų imtasi tik tuomet, jei situacija pablogėtų.

„Bet reikia ir suprasti, kad saugomų teritorijų steigimas kai kuriais atvejais gali užtrukti iki metų priklausomai nuo to, kaip pavyks susiderinti tam tikrus sprendinius“, – sakė A. Paliukėnaitė.

Ji taip pabrėžė, kad dėl konkrečių priemonių jau yra sutarta su Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir tam tikrus veiksmus planuojama įgyvendinti artimiausiu metu.

„Stebėjimas vykdomas ne vienerius metus, bet šiandien mes perėjome prie konkrečių veiksmų, kuriuos jau dabar esame sutarę su KAM ir atitinkamai derinami veiksmai ir galimybės. Kaip minėjau, karinio poligono rėmuose tam tikrų infrastruktūrinių objektų atitraukimas, tiek ir naujų saugomų teritorijų steigimas“, – tvirtino viceministrė.

ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę. 

Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.