Prisijunkite
Niukaslo liga, apie kurią ilgą laiką buvo kalbama kaip apie pavojų kaimyninėse šalyse, galiausiai pasiekė ir Lietuvą. Vilniaus rajone esančiame nedideliame paukštininkystės ūkyje nustatytas pirmasis šios pavojingos ligos atvejis, kuris iš karto parodė, kaip greitai ir negailestingai gali plisti virusas. Dalis laikytų paukščių nugaišo vos per trumpą laiką, o likusiems teko taikyti griežtas prevencines priemones.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, ūkyje buvo laikoma daugiau nei 40 žąsų, iš kurių maždaug pusė nugaišo dar iki ligos patvirtinimo. Gavus pranešimą apie nugaišusius paukščius Mickūnų seniūnijoje, buvo pradėtas tyrimas, o patvirtinus Niukaslo ligą nuspręsta likusius paukščius nugaišinti ir saugiai sunaikinti. Tokie veiksmai taikomi siekiant sustabdyti viruso plitimą ir apsaugoti kitus ūkius.
Matoma, kad šis atvejis nėra atsitiktinis. Situacija kaimyninėse šalyse jau kurį laiką rodė, kad Niukaslo liga artėja prie Lietuvos sienų. Todėl specialistai pabrėžia, jog svarbu suprasti, kas tai per liga, kaip ji plinta ir kodėl net nedideli ūkiai gali tapti rimtu židiniu platesniam protrūkiui.
Kas yra Niukaslo liga?
Niukaslo liga yra agresyvus virusinis paukščių susirgimas, kuris laikomas vienu pavojingiausių paukštininkystei. Ši liga gali per labai trumpą laiką sunaikinti ištisus ūkius, nepriklausomai nuo to, ar tai didelės paukštininkystės bendrovės, ar nedideli šeimos ūkiai. Virusas pažeidžia paukščių kvėpavimo, virškinimo ir nervų sistemas, todėl ligos eiga dažnai būna greita ir mirtina.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pažymi, kad Niukaslo liga pavojinga ne tik dėl didelio mirtingumo, bet ir dėl sudėtingos kontrolės. Kartą patekęs į ūkį virusas gali išplisti labai greitai, ypač jei nesilaikoma biologinės saugos reikalavimų. Dėl šios priežasties dažniausiai pasirenkamas radikalus sprendimas – visų paukščių sunaikinimas užkrėstame ūkyje.
Kaip virusas plinta?
Matoma, kad viena didžiausių Niukaslo ligos problemų yra jos plitimo būdų įvairovė. Virusas plinta ne tik per tiesioginį kontaktą su sergančiais paukščiais, bet ir per jų išskyras. Užterštas lesalas, vanduo, inventorius ar net transporto priemonės gali tapti viruso pernešėjais.
Ypač pavojingi laikomi netiesioginiai kontaktai. Virusas gali būti pernešamas per avalynę, drabužius ar įrangą, kuri naudojama skirtinguose ūkiuose. Aplinkoje Niukaslo ligos virusas gali išlikti kelias savaites, todėl net ir iš pažiūros saugi teritorija gali kelti riziką.
Svarbus vaidmuo tenka ir laukiniams migruojantiems paukščiams. Jie gali pernešti virusą dideliais atstumais, todėl ligos protrūkiai dažnai fiksuojami skirtingose šalyse beveik tuo pačiu metu. Būtent dėl šios priežasties Niukaslo liga laikoma ne tik vietine, bet ir tarptautine problema.
Kodėl liga buvo neišvengiama?
Vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas pažymi, kad žvelgiant į situaciją kaimyninėse šalyse, Niukaslo ligos pasirodymas Lietuvoje buvo tik laiko klausimas. Vien Lenkijoje per praėjusius metus užfiksuota beveik 130 šios ligos protrūkių. Latvijoje taip pat jau buvo nustatytas bent vienas atvejis mažame paukščių ūkyje.
Tokie skaičiai rodo, kad virusas regione cirkuliavo jau kurį laiką. Intensyvus paukščių judėjimas, prekyba, transportas ir migracija sudarė palankias sąlygas virusui pasiekti ir Lietuvos teritoriją. Todėl pirmasis atvejis Vilniaus rajone vertinamas ne kaip pavienis incidentas, o kaip signalas visam paukštininkystės sektoriui.
Kokios taikomos priemonės?
Patvirtinus Niukaslo ligą, taikomos griežtos kontrolės priemonės. Likę paukščiai ūkyje yra nugaišinami ir sunaikinami saugiu būdu, siekiant užkirsti kelią viruso plitimui. Taip pat nustatomos apsaugos ir priežiūros zonos, ribojamas paukščių judėjimas, stiprinama kontrolė.
Matoma, kad pagrindinis tikslas yra ne gydymas, o prevencija. Užkrėstų paukščių gydymas nėra taikomas, nes rizika išplatinti virusą yra per didelė. Todėl didžiausias dėmesys skiriamas biologinei saugai, ūkių kontrolei ir ankstyvam ligos nustatymui.
Šis atvejis aiškiai parodo, kad Niukaslo liga gali paliesti bet kurį ūkį, nepriklausomai nuo jo dydžio. Matoma, kad net ir nedidelis paukščių laikymo mastas neužtikrina saugumo. Todėl ūkininkams rekomenduojama itin griežtai laikytis higienos reikalavimų, riboti pašalinių asmenų patekimą į ūkius ir stebėti paukščių sveikatos būklę.
Niukaslo ligos pasirodymas Lietuvoje tampa rimtu perspėjimu, jog biologinė sauga nėra formalumas. Tai būtina sąlyga siekiant apsaugoti ne tik atskirus ūkius, bet ir visą šalies paukštininkystės sektorių nuo didelių ekonominių ir biologinių nuostolių.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.