Cepelinai tinginiams: 3 paprastos gudrybės, kurios užtikrins tobulą skonį

Puikūs cepelinai prasideda nuo tinkamų bulvių. Šviežiai nukastos, mažosios bulvytės šiam patiekalui netinka – jose per mažai krakmolo. Geriausia rinktis vėlyvų veislių bulves – jos būna pakankamai miltingos ir krakmolingos. Būtent krakmolas leidžia bulvinei masei susirišti be papildomų priedų. Cepelinams ypač tinka „Vineta“, „Laura“ ir panašios veislės.

Nuluptos bulvės sutarkuojamos smulkia tarka, o gauta masė nusunkiama rankomis arba per švarų audinį. Spausti reikia saikingai – tik tiek, kad išbėgtų apie 25–30 proc. skysčio. Išspaustas skystis jokiu būdu nepilamas lauk: jis supilamas į atskirą indą ir paliekamas 5–10 minučių pastovėti, kol indo dugne nusėda baltas bulvių krakmolo sluoksnis.

Viršuje susikaupęs vanduo atsargiai nupilamas, stengiantis nesujudinti dugno. Dubens dugne nusistovėjęs krakmolas šaukštu nugramdomas ir grąžinamas atgal į tarkuotų bulvių masę – būtent jis veikia kaip natūralus rišiklis ir padeda cepelinams išlaikyti formą virimo metu.

Virtos bulvės – minkštesniems cepelinams

Kad cepelinai būtų minkšti, dalį bulvių reikia ne tik sutarkuoti, bet ir išvirti. Išvirtos bulvės pertrinamos iki visiškai vientisos, be gumulėlių masės. Virtų bulvių turi būti apie 30 proc. nuo bendros bulvių masės. Į tarkuotų bulvių masę virtos bulvės įmaišomos tik visiškai atvėsusios, kad masė netaptų lipni.

Maišyti reikia atsargiai. Jei bulvės labai vandeningos ir masė gaunasi per skysta, galima įdėti 1–2 šaukštus bulvių krakmolo.

Labai svarbus aspektas – druska. Bulvinės masės nereikia stipriai sūdyti. Rekomenduojama proporcija: vienam kilogramui bulvių – vienas arbatinis šaukštelis druskos. Per didelis druskos kiekis kietina tešlos tekstūrą ir cepelinai praranda minkštumą.

Klasikinis įdaras ir formavimas

Klasikinis cepelinų įdaras ruošiamas iš vidutinio riebumo maltos kiaulienos. Ji pagardinama smulkiai tarkuotu arba kapotu svogūnu, druska ir juodaisiais pipirais, o sultingumui įmaišoma 1–2 šaukštai vandens arba pieno. Įdaras turi būti minkštas, bet ne skystas: per sausas įdaras ištraukia drėgmę iš bulvinės masės, o per skystas susilpnina cepelino sieneles ir jos gali plyšti.

Formuojant cepelinus, rankas patartina sudrėkinti vandeniu. Ant delno dedamas bulvinės masės sluoksnis, į vidurį – mėsos įdaras, o kraštai atsargiai užspaudžiami taip, kad įdaras nebūtų arti paviršiaus. Optimalus cepelino dydis – apie 10–12 cm ilgio: per dideli cepelinai sunkiau išverda ir dažniau plyšta.

Cepelinų virimas

Cepelinai verdami dideliame puode, kad virimo metu nesiliestų tarpusavyje. Vanduo pasūdomas dar prieš dedant cepelinus. Ugnis turi būti tokia, kad vanduo tik vos burbuliuotų, bet nesvirtų itin intensyviai. Cepelinai į puodą dedami po vieną.

Pirmas 5–7 minutes cepelinų liesti ar kilnoti negalima – taip išvengiama jų suirimo. Bendras virimo laikas – apie 20–25 minutes nuo to momento, kai cepelinai iškyla į paviršių.

Dažniausiai cepelinai patiekiami su spirgučiais ir grietine arba lengvu sviesto ir svogūnų padažu. Taip pat juos galima derinti su varškės, česnako, grietinės ar kefyro pagrindo padažais.

Tradicinių cepelinų receptas

Ingredientai (4–6 porcijoms):

Bulvinei masei:

• 2 kg bulvių
• 1 arbatinis šaukštelis druskos
• 1–2 šaukštai bulvių krakmolo (jei reikia)

Įdarui:

• 500 g vidutinio riebumo maltos kiaulienos
• 1 vidutinio dydžio svogūnas
• Druska pagal skonį
• Juodieji pipirai pagal skonį
• 1–2 šaukštai vandens arba pieno

Gaminimo eiga

1. Bulvės nulupamos. Maždaug trečdalis bulvių išverdama atskirai, atvėsinama ir pertrinamos iki visiškai vientisos masės be gumulėlių.

2. Likusios žaliavos bulvės sutarkuojamos specialia, smulkia tarka. Tarkuotų bulvių masė nusunkiama rankomis arba per švarų audinį, spaudžiant saikingai, kad pasišalintų apie 25–30 proc. skysčio.

3. Išspaustas skystis supilamas į atskirą indą ir paliekamas 5–10 minučių pastovėti, kol dugne nusėda baltas krakmolo sluoksnis. Viršuje likęs vanduo atsargiai nupilamas, o nusistovėjęs krakmolas nugramdomas ir sudedamas atgal į tarkuotų bulvių masę.

4. Į tarkių masę įmaišomos pertrintos virtos bulvės ir druska. Viską reikia išmaišyti švelniai, kad masė netaptų lipni. Jei bulvės labai vandeningos ir masė per skysta, galima įmaišyti 1–2 šaukštus bulvių krakmolo.

5. Įdarui malta kiauliena sumaišoma su smulkiai tarkuotu arba kapotu svogūnu, druska, juodaisiais pipirais ir vandeniu arba pienu. Įdaras turi būti minkštas, bet ne skystas.

6. Rankos sudrėkinamos vandeniu. Ant delno dedamas bulvinės masės gabalėlis, į vidurį – dalis įdaro. Kraštai atsargiai užspaudžiami ir suformuojamas pailgas cepelinas, pasirūpinant, kad įdaras nebūtų arti paviršiaus.

7. Dideliame puode užverdama vandens, jis pasūdomas ir ugnis sumažinama taip, kad vanduo tik vos burbuliuotų. Cepelinai įdedami po vieną. Pirmas 5–7 minutes jų negalima judinti.

8. Nuo iškilimo į paviršių cepelinai verdami dar apie 20–25 minutes. Išvirti cepelinai išgriebiami kiaurasamčiu ir paliekami 3–5 minutėms „pailsėti“. Tada patiekiami su pasirinktu padažu – spirgučiais, grietine ar sviesto ir svogūnų padažu.

Spirgučių padažas su grietine

Ingredientai:

• 150 g šoninės
• 1 svogūnas
• 3–4 šaukštai grietinės
• Juodieji pipirai pagal skonį

Gaminimas:

Šoninė ir svogūnas supjaustomi ir apkepami keptuvėje, kol gražiai apskrunda. Nukėlus keptuvę nuo ugnies, įdedama grietinė ir viskas gerai išmaišoma. Padažas neturi užvirti – tik sušilti. Pagardinama juodaisiais pipirais.

Sviesto ir svogūnų padažas

Ingredientai:

• 50–70 g sviesto
• 1–2 svogūnai
• Žiupsnelis druskos
• Juodieji pipirai pagal skonį

Gaminimas:

Svogūnai supjaustomi ir lėtai kepinami svieste ant nedidelės ugnies, kol suminkštėja, bet neapskrunda. Pagardinama druska ir juodaisiais pipirais.

Grietinės padažas su krapais

Ingredientai:

• 200 g grietinės
• 1–2 šaukštai smulkintų krapų
• Druska pagal skonį

Gaminimas:

Grietinė sumaišoma su smulkintais krapais ir lengvai pasūdoma. Patiekiama prie karštų cepelinų.