Didžiausia klaida, kurią darome perkant mėsą: tai kenkia ne tik jums, bet ir kitiems šeimos nariams

Jūs galite nustebti, tačiau pavojus slypi ne tik pačioje mėsoje, bet ir tame, kaip ji laikoma, pakuojama ir transportuojama kartu su kitais maisto produktais. Netinkamas elgesys su žalia mėsa parduotuvėje ar grįžus namo gali padidinti bakterinių infekcijų ir apsinuodijimo riziką.

Specialistai pabrėžia, kad šios klaidos dažnai daromos iš įpročio arba skubėjimo, todėl pirkėjai apie jas net nesusimąsto. Jums verta žinoti, į ką atkreipti dėmesį renkantis mėsą ir kokių veiksmų vengti, kad apsaugotumėte save ir savo šeimą nuo galimų sveikatos problemų.

Kodėl svarbu mėsą pakuoti atskirai?

Žalia mėsa ir paukštiena gali būti pavojingų mikroorganizmų šaltinis, net jei pati mėsa vėliau bus termiškai apdorota. Didžiausia rizika kyla dar prieš gaminimą, kai bakterijos nuo pakuotės ar mėsos sulčių patenka ant rankų, kitų produktų ar paviršių.

Parduotuvėse žalia mėsa dažniausiai suvyniota į plastikinę plėvelę, kuri ne visada yra visiškai sandari. Transportavimo ar sandėliavimo metu pakanka vienos pažeistos pakuotės, kad būtų užterštas ir kitų produktų paviršius. Ant išorinės pakuotės gali būti randama tokių patogenų kaip žarnyno lazdelė, salmonelė, stafilokokai ar listerija.

Svarbu žinoti, kad kai kurios bakterijos ant pakuotės paviršių gali išlikti gyvybingos nuo kelių valandų iki daugiau nei paros.

Kaip saugiai pirkti ir laikyti mėsą?

Daugelyje mėsos skyrių šalia vitrinų yra vienkartinių plastikinių maišelių. Juos verta naudoti papildomai apsaugai, kad mėsa nekontaktuotų su kitais produktais. Net ir supakuotą mėsą reikėtų laikyti atskirai nuo vaisių, daržovių ar jau paruošto maisto tiek krepšelyje, tiek namuose.

Grįžus iš parduotuvės, žalią mėsą rekomenduojama dėti į atskirą vietą šaldytuve, geriausia ant apatinės lentynos. Taip sumažinama rizika, kad mėsos sultys užlašės ant kitų produktų.

Kaip atpažinti šviežią mėsą?

Spalva. Mėsos spalva priklauso nuo rūšies, tačiau ji turi būti tolygi ir natūrali, be neįprastų atspalvių: jautiena turi būti sodriai raudona, be pilkų ar žalsvų dėmių, kiauliena šviesiai rausva, aviena raudona su lengvu vyšnių atspalviu, vištiena šviesiai rožinė.

Kvapas. Šviežia mėsa beveik neturi kvapo arba skleidžia labai silpną, natūralų mėsos aromatą. Rūgštus, salstelėjęs, pūvimo ar amoniako kvapas rodo, kad produktas jau sugedęs.

Riebalai ir gyslos. Riebalai turėtų būti balti arba švelniai kreminiai, tvirti liesti. Geltoni, pilkšvi, minkšti ar nemalonaus kvapo riebalai yra aiškus gedimo požymis.

Pakuotė. Jeigu mėsa fasuota, pakuotė turi būti sandari, be išsipūtimo, o viduje neturėtų būti daug skysčio. Būtina patikrinti pakavimo ir galiojimo datas. Išsipūtusi pakuotė dažnai rodo bakterinį rūgimą.

Atsakingas elgesys renkantis ir laikant mėsą padeda apsaugoti ne tik savo, bet ir šeimos sveikatą.