Garsiai liaupsinamas natūralus stebuklas slepia pavojų, apie kurį daugelis net nenutuokia

Pasterizacijos atsisakymas reiškia, kad pienas išlaiko ne tik natūralius fermentus ar vitaminus, bet ir pavojingus mikroorganizmus. Būtent dėl jų toks produktas gali tapti ligų židiniu, ypač jautresniems žmonėms. Ir nors žaliavinis pienas kai kam atrodo sveikesnė alternatyva, medicininiai duomenys rodo priešingai.

Todėl svarbu suprasti, kodėl tokio pieno vartojimas gali būti pavojingas, kokios ligos kyla dėl žaliame piene aptinkamų bakterijų ir kodėl pasterizacija vis dar laikoma būtinu saugumo procesu.

Kodėl neapdorotas pienas gali kelti pavojų

Neapdorotas, kitaip vadinamas žaliavinis pienas, yra skystis, kuris nebuvo kaitintas ir nepatyrė jokios termiškai kenksmingas bakterijas naikinančios procedūros. 

Tai reiškia, kad kartu su maistingosiomis medžiagomis jame lieka ir mikroorganizmai, kurių kilmę sunku kontroliuoti. Pasak maisto saugos specialistų, toks pienas gali iš karto kelti riziką, nes net ir visiškai sveikas gyvulys gali nešioti bakterijas, kurios nepastebimos nei išvaizdoje, nei kvape.

Jautresni žmonės tokį pieną gali netoleruoti, o kai kuriais atvejais gali prasidėti rimti sveikatos sutrikimai. Toks maistas nėra rekomenduojamas nei vaikams, nei senjorams, nei nėščiosioms, nes jų imuninė sistema gali sureaguoti itin stipriai.

Pavojingos bakterijos, slypinčios žaliaviniame piene

Maisto saugos institucijos aiškiai įvardija, kad žaliame karvės, avies ar ožkos piene gali būti ligas sukeliančių mikroorganizmų. Iš visų aptinkamų bakterijų ypač pavojingos yra tos, kurios sukelia žarnyno infekcijas, staigų sveikatos pablogėjimą ar net hospitalizaciją.

Dažniausiai žaliame piene randama kampilobakterija, E. coli, listerija ir salmonelės. Nors ne kiekvienas pieno gurkšnis sukelia ligą, infekcijai užtenka vos kelių patogenų, todėl rizika yra reali. Tokios bakterijos gali lemti apsinuodijimą maistu, kurį lydi įvairūs nemalonūs ir pavojingi simptomai.

Kam žaliavinis pienas pavojingiausias

Nors bakterijos teoriškai gali paveikti kiekvieną, specialistai pabrėžia, kad tam tikros žmonių grupės yra itin jautrios. Maži vaikai, senjorai, nėščiosios bei žmonės, turintys silpnesnį imunitetą ar lėtinių ligų, dažniau patiria stiprias reakcijas ir komplikacijas. 

Jų organizmas sunkiau susidoroja su infekcijomis, todėl žaliavinio pieno rizika tampa žymiai didesnė. Dalis vartotojų tiki mitais, kad toks pienas yra sveikesnis už pasterizuotą. Tačiau tai klaidinga nuostata, kuri gali brangiai kainuoti sveikatai.

Kodėl pasterizacija yra būtina

Pasterizacija yra procesas, kurio metu pienas trumpam įkaitinamas iki maždaug 63 laipsnių, o vėliau greitai atvėsinamas. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad tinkamai atlikta pasterizacija sunaikina kenksmingas bakterijas nepaveikdama pagrindinių maistinių medžiagų. Tai reiškia, kad pienas išlaiko savo vertę, tačiau tampa saugesnis.

Pasterizuotas pienas žymiai rečiau sukelia apsinuodijimą. Šis procesas taip pat būtinas pieno produktams, pavyzdžiui sūriui, kad jie būtų saugūs vartoti net ir jautriausiems žmonėms. Todėl pieno ūkiai pieną vis dar siunčia į specialius perdirbimo centrus, kuriuose atliekamas visas reikiamas apdorojimas.

Apsinuodijimo simptomai: ką turėtumėte žinoti

Žaliavinis pienas gali sukelti apsinuodijimą maistu, kuris gali būti tiek lengvas, tiek labai sunkus. Simptomai dažniausiai pasireiškia staiga, o silpnesnės imuninės sistemos žmonėms jie gali būti itin pavojingi.

Pagrindiniai simptomai yra pilvo skausmas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas ir galvos skausmas. Jei infekcija stipri, gali prireikti skubios medicininės pagalbos ar net hospitalizacijos.