Neišmeskite vitaminų iš bulvių su vandeniu: prieš dėdami bulves į puodą, būtinai perskaitykite tai

Bulvės yra vienas dažniausiai vartojamų produktų Europoje ir ypač Lietuvoje, tai jos pigios, universalios ir maistingos. Jose gausu angliavandenių, skaidulų, B grupės ir C vitaminų bei mineralų, tokių kaip kalis ar geležis. 

Būtent dėl šių savybių bulvės yra nepakeičiamos virtuvėje, tai jos puikiai auga įvairiomis sąlygomis, o iš jų galima ruošti šimtus skirtingų patiekalų. Tačiau ne visi žino, kad netinkamas virimo būdas gali atimti iš šio paprasto produkto didžiąją dalį naudos. Viena iš dažniausių klaidų yra bulvių dėjimas į šaltą vandenį prieš virimą.

Klaida, kuri kainuoja maistingumą

Daugelis žmonių deda bulves į kambario temperatūros vandenį ir verda iki minkštumo. Toks metodas atrodo logiškas, bet iki vandeniui užvirus bulvės praranda didelę dalį vertingų medžiagų. 

Su vandeniu išgaruoja vitaminai A, B1, B5, B6, PP bei mineralai, tai kalis, magnis, fosforas ir geležis. Rezultate lieka tik krakmolo turintis maistas, kuris sotus, bet mažai naudingas sveikatai.

Kad išsaugotų maistingumą, bulves reikėtų dėti į jau karštą, pasūdytą vandenį. Tokiu būdu paviršiuje susiformuoja plona plėvelė, kuri sulaiko naudingas medžiagas viduje. Virti rekomenduojama vidutinėje kaitroje, kad bulvės minkštėtų tolygiai ir nesubyrėtų.

Kodėl nereikėtų bulvių mirkyti?

Daugelis iš įpročio nuskutas bulves palieka šaltame vandenyje iki vakaro. Nors tai patogu, toks būdas pamažu išplauna likusius vitaminus ir mikroelementus. Ilgas mirkymas paverčia bulves beveik bevertėmis, tai jos praranda skonį ir tekstūrą. Geriausia jas nuskusti ir virti iš karto, nelaukiant kelių valandų.

Jei reikia sutrumpinti virimo laiką, į puodą galima įdėti nedidelį gabalėlį sviesto. Jis sudarys ploną sluoksnį ant vandens paviršiaus ir sumažins garavimą, todėl vanduo greičiau užvirs, o bulvės išvirs penkiomis-septyniomis minutėmis greičiau.

Tobulas bulvių virimo menas

Bulvėse yra daug krakmolo granulių, kurios verdant sugeria vandenį, išbrinksta ir sprogsta. Taip atsiranda švelni, kreminė tekstūra, kuri būdinga miltingoms bulvių veislėms. Virimo temperatūra turėtų būti apie 95 - 100 laipsnių, kad išorė suminkštėtų, o vidus išliktų vientisas.

Per ilgai verdant bulvės suyra ir praranda skonį, o per trumpai, tai lieka kietos ir primena kreidą. Idealiai išvirta bulvė išlaiko formą, bet yra puri ir švelni viduje. Skonį galima praturtinti į vandenį įdėjus kelias svogūno riekeles, česnako skiltelę ar lauro lapą, tai toks derinys suteiks patiekalui malonų aromatą ir natūralų prieskonį.

Norint išsaugoti bulvių vertingumą, svarbu ne tik vandens temperatūra, bet ir laikas. Nepalikus jų vandenyje ilgam ir pradedant virimą jau karštame vandenyje, galima išlaikyti beveik visus vitaminus. Tokiu būdu paruoštos bulvės išlieka kvapnios, maistingos ir gardžios, tai tikras paprasto maisto stebuklas, kurio paslaptis slypi teisingame virimo žingsnyje.