Atskleista didžiausia gamtos paslaptis: atrastas reiškinys, kuris paaiškina, kaip gamta išgyvena be vandens

Šis reiškinys vadinamas „netvarkingu hiperuniformumu“ ir padeda augalams išgyventi ekstremaliomis sąlygomis, kai vandens kiekis itin ribotas. Tyrimą atlikę mokslininkai išanalizavo daugiau nei 400 sausų vietovių palydovinius vaizdus iš viso pasaulio ir nustatė, kad apie dešimtadalis jų rodo tą patį dėsningumą. 

Tai reiškia, jog šis reiškinys nėra atsitiktinis, jis pasikartoja įvairiose ekosistemose ir yra esminė gamtos prisitaikymo dalis. Šis atradimas paaiškina tokius gamtos reiškinius kaip vadinamasis „tigrinis krūmynas“ Vakarų Afrikoje ar „fėjų ratai“ Namibijoje.  Iš viršaus jie atrodo kaip juostos ar dėmės, tačiau iš tiesų tai tvarkingai išsidėsčiusios augalų grupės, suformuotos siekiant optimaliai išnaudoti kiekvieną lašelį vandens.

Paslėpta tvarka gamtos chaose

Vienas tyrimo autorių, matematikas Kvan Sing Lių iš Šanchajaus Jiao Tong universiteto, teigė, kad toks rezultatas jį nustebino. Komanda tikėjosi rasti atsitiktinį arba įprastą augalų išsidėstymą, tačiau vietoj to aptiko tobulo netvarkingo hiperuniformumo (mokslinis terminas, reiškiantis pusiausvyrą tarp atsitiktinumo ir tvarkos gamtoje) modelį. Ši tvarka primena balansą tarp chaoso ir struktūros, tai iš arti atrodo netvarkingai, tačiau dideliu mastu atsiskleidžia griežta harmonija.

Tokį pasiskirstymą lemia nuolatinė augalų konkurencija dėl išteklių. Jei jie auga per arti vienas kito, ima kovoti dėl vandens, o jei per toli, tai atsiranda erdvės kitoms rūšims įsiveržti. Dėl to augalai ilgainiui išsidėsto taip, kad išlaiko tobulą pusiausvyrą, nei per tankiai, nei per retai. Tai leidžia jiems maksimaliai panaudoti ribotus resursus ir išlikti gyvybingiems net sausros metu.

Gamta kartoja tą patį modelį visur

Hiperuniformumo dėsnis buvo pirmą kartą pastebėtas chemikų tyrimuose, kai jie nagrinėjo atomų išsidėstymą medžiagose, kurios nėra nei kristalai, nei skysčiai. Tokia struktūra suteikia tiek tvarkos, kiek reikia stabilumui, bet kartu išlaiko lankstumą. Nuo to laiko tas pats principas pastebėtas įvairiose gamtos sistemose, nuo paukščių akių tinklainės iki dumblių judėjimo vandenyje.

Dabar paaiškėjo, kad ir sausų kraštovaizdžių augalai elgiasi pagal tą patį universalų modelį. Mokslininkai netgi aptiko panašių pavyzdžių Marso nuotraukose, NASA „Curiosity“ zondas užfiksavo smėlio ir akmenukų išsidėstymą, atitinkantį tą pačią geometrinę logiką. Tai rodo, jog hiperuniformumas gali būti ne tik biologinis, bet ir fizinis gamtos principas.

Įspėjimas žmonijai

Nors šis „paslėptas tvarkos kodas“ atrodo tobula prisitaikymo strategija, jis itin trapus. Bet kokie žmogaus veiklos pėdsakai, tai keliai, grioviai ar infrastruktūra gali nutraukti vandens tekėjimą ir sugriauti subtilų balansą. Tuomet ekosistema praranda savo natūralią pusiausvyrą ir tampa labiau pažeidžiama klimato kaitos bei kitų veiksnių.

Kaip pažymi Lių, hiperuniformumo nykimas gali būti ankstyvas signalas, kad ekosistema silpnėja. Todėl šio reiškinio stebėjimas padeda ne tik geriau suprasti gamtos dėsnius, bet ir įvertinti, kada aplinka pradeda prarasti savo atsparumą. Tai įrodo, kad net atrodantis chaotiškas pasaulis iš tiesų slypi po nematoma, universalia tvarkos struktūra.