Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Kaip evoliucija, veikdama natūralios atrankos būdu, gali suteikti gyvūnams tam tikrų savybių, taip ji gali jas ir „atimti“. Jeigu organizmas gyvena aplinkoje, kur tam tikras požymis tampa nereikalingas, laikui bėgant jis gali sumažėti arba visai išnykti.
Taip nutiko, pavyzdžiui, didelių neskraidančių paukščių sparnams ar sumažėjusioms dubens kaulų liekanoms, vis dar išlikusioms pas gyvates. Tas pats vyksta ir su juslėmis, ypač su rega ir akimis. Gyvūnai, gyvenantys tamsoje – po žeme arba vandenyno gelmėse – dažnai turi labai nusilpusią regą, jų akys paslėptos po oda ar kailiu arba išvis išnykusios.
Evoliucinis mechanizmas, kai nyksta nereikalingi požymiai, vadinamas genetiniu dreifu. Tai atsitiktinis procesas, keičiantis tam tikro požymio dažnį populiacijoje, ypač tada, kai tas požymis yra neutralus išgyvenimo ir prisitaikymo požiūriu. Genetinis dreifas gali paveikti ir akis, jeigu jos nesuteikia jokio esminio pranašumo.
Williams įvardijo 11 gyvūnų rūšių, kurioms išgyventi akys nereikalingos.
Ši varliagyvė gyvena tik požeminiuose upeliuose ir giliuose vandens telkiniuose viename Teksaso regione. Ji neturi pigmentacijos, todėl atrodo balta, pusiau permatoma – jai nereikia apsaugos nuo saulės. Funkcionalios akys visiškoje tamsoje taip pat nereikalingos, todėl jos sumažėjusios iki mažų juodų taškelių, uždengtų oda. Grobį salamandra aptinka jausdama vandens slėgio pokyčius.
Ši salamandra kilusi iš Europos. Olmas panašus į Teksaso akląją salamandrą ir taip pat turi menkai išsivysčiusias, oda uždengtas akis. Tačiau jo kūnas labiau gyvatiškos formos, o ilgis gali siekti iki 40 cm, kai tuo tarpu Teksaso giminaitis užauga tik iki 13 cm.
Ši gėlavandenė žuvis, paplitusi Meksikoje ir pietinėse JAV valstijose, egzistuoja dviejose formose: įprastoje, gyvenančioje šviesoje, ir vadinamojoje „aklojoje olų žuvyje“ – rausvai baltos spalvos. Kai kuriose populiacijose akys visiškai išnykusios – jų vietoje likusios tik tuščios akiduobės. Grobį ši žuvis aptinka naudodamasi šonine linija – organu, jautriu vandens judesiams.
Keliuose urvuose Havajų saloje Kauajyje gyvena unikalus voras – vienintelis savo šeimoje, neturintis akių. Jis nerezga voratinklio, o grobį – Kauajio olų amfipodus – sugauna jausdamas vibracijas ir cheminius signalus.
Šis parazitinis Ramiojo vandenyno gyventojas turi apvalią siurbtuko formos burną su aštriais dantimis, kuriais prisitvirtina prie kitų žuvų ir net kašalotų. Suaugusi minoga turi gerai išsivysčiusias akis, tačiau pirmuosius penkerius gyvenimo metus praleidžia jūros dugne kaip filtratorius, turėdama menkai išsivysčiusias, oda uždengtas akis. Suaugėlio stadija trunka tik kelerius metus: po neršto minoga per kelias dienas žūsta.
Nors jis nėra visiškai aklas ir turi mažas akis, galinčias atskirti šviesą ir tamsą, pagrindinis jo jutimo organas – unikalus, „žvaigždės“ formos snukis. Jis nusėtas nervų galūnėlėmis ir leidžia kurmiui rasti bei suėsti grobį rekordiškai greitai – per 120 milisekundžių. Dėl to šis gyvūnas laikomas vienu įspūdingiausių pasaulyje.
Ši neįprasta vėžiagyvių rūšis atrasta tik 2012 metais prie vieno iš giliausių vandenyno hidroterminių šaltinių, iš kurių veržiasi iki 400 °C temperatūros vanduo. Krevetės burnoje ir žiaunose gyvena bakterijos, kurios naudoja sieros vandenilį organinėms medžiagoms gaminti – jomis ir minta gyvūnas. Nepaisant pavadinimo, krevetės turi neveiksnias akis, kas gylio, siekiančio apie 3 km ir nepasiekiamo šviesai, sąlygomis neturi jokios reikšmės.
Šis stambus graužikas yra endeminis Rusijos Šiaurės Kaukazo regiono gyvūnas. Jis gyvena požeminėse urvuose, kuriuos kasa dideliais dantimis. Kaip ir žvaigždžiaburnis kurmis, jis nėra visiškai aklas: kai kurios giminingos rūšys gali atskirti šviesą ir tamsą, o galbūt net ir spalvas. Vis dėlto akys labai mažos, uždengtos odos ir tankaus kailio sluoksniu.
Ši šokliavorių giminės rūšis buvo aptikta oloje Laose 2012 metais. Tai vienintelis savo grupės atstovas, visiškai neturintis akių. Aklumą lėmė gyvenimas aplinkoje, kur rega būtų tik bereikalingas energijos eikvojimas. Dėl būtinybės neturėti pigmentacijos voras įgijo vaiduokliškai baltą išvaizdą.
Šiai retai giliavandenių omarų šeimai būdingas aklumas ir keistos, pailgos, spygliuotos žnyplės, primenančios aštrių dantų eilę. Šie omariai paplitę įvairiose pasaulio vietose ir gyvena vadinamojoje „prieblandos zonoje“ – 200–1000 metrų gylyje.
Viena keisčiausių pasaulio gyvačių – mažytė ir paslaptinga būtybė, gyvenanti po dirvos paviršiumi. Nors ji akla, be vargo suranda ir ryja vabzdžius, ypač skruzdėles ir termitus. Tačiau įspūdingiausia yra tai, kad ši rūšis neturi patinų – visos bramininės aklinosios gyvatės yra patelės. Tai vienintelė žinoma vienalytė gyvačių rūšis pasaulyje, galinti greitai daugintis.
Anksčiau buvo aprašyta ir 10 būtybių, kurios gali nužudyti dramblį – didžiausią sausumos gyvūną. Tarp jų minimi tigrai, liūtai, krokodilai, leopardai ir kiti plėšrūnai. Vis dėlto pažymima, kad didžiausią grėsmę drambliams kelia žmogus: šių milžinų žūtį lemia trofėjinė medžioklė, brakonieriavimas dėl dramblio kaulo ir konfliktai su ūkininkais.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.