Geriausi vaistai gali būti gaminami nebe Žemėje: mokslininkai iškelia farmaciją į naują lygmenį

Paskelbė Danielius Mažeikis
Paskelbta

Geriausi vaistai gali būti gaminami nebe Žemėje: mokslininkai iškelia farmaciją į naują lygmenį

2025 metų gegužės 13 dieną per Žemės atmosferą krito verpstės formos kapsulė, nusileidusi Australijos dykumoje. Tai buvo trečioji kapsulė „W-3“, priklausanti JAV kosmoso tyrimų bendrovei „Varda Space Industries“. 

Dviem mėnesiams ji tapo miniatiūrine laboratorija orbitoje aplink Žemę, kur buvo gaminami nauji vaistai, kurių neįmanoma sukurti mūsų planetoje. „Varda“ tapo pirmąja privačia įmone, kuriai pavyko kosmose susintetinti farmacinį produktą ir saugiai pargabenti jį į Žemę. 

Tai įrodė, kad mikrogravitacijoje vykstantys kristalizacijos procesai išlieka stabilūs net grįžus į gravitacinę aplinką. Bendrovės vyriausiasis mokslo pareigūnas Adrianas Radočėja paaiškino, jog „mikrogravitacijoje susiformavusios kristalinės struktūros gali būti visiškai kitokios nei tos, kurios susidaro Žemėje, nors veiklioji medžiaga yra ta pati“.

Tokie skirtumai gali pakeisti vaistų veikimą, pagerinti jų formulę, leisti pasiekti tikslesnį poveikį ar net sukurti naujus vaistų tipus, kurių iki šiol buvo neįmanoma pagaminti įprastinėmis sąlygomis.

Gravitacija, tai nematomas vaistų kūrimo ribotuvas

Žemėje gravitacija veikia viską nuo judėjimo iki molekulinių procesų. Net mažiausios dalelės, formuodamos kristalus, susiduria su jėgomis, kurios lemia netolygų augimą ir defektus. Be to, gravitacija sukelia konvekciją, tai šilumos ir medžiagos judėjimą, kuris trukdo kristalams formuotis tolygiai.

Mokslininkai dar nuo XX amžiaus antrosios pusės tyrinėjo kristalizaciją mikrogravitacijoje yra tiek paraboliniais skrydžiais, tiek Tarptautinėje kosminėje stotyje. Paaiškėjo, kad be gravitacijos kristalai auga lėčiau ir tolygiau. 

„Mikrogravitacija panaikina konvekcinius srautus ir nusėdimą, todėl gauti kristalai tampa vienodesni ir švaresni,“ aiškina A. Radočėja. „Tai leidžia tiksliai valdyti dalelių dydį, formą ir grynumą, o tai ypač svarbu tiek mažoms molekulėms, tiek biologiniams vaistams.“

Vaistai, pagaminti kosmose

Molekulinės gamybos idėja kosmose nėra nauja, tačiau ji tapo įmanoma tik atsiradus daugkartiniams komerciniams raketų skrydžiams. „Varda“ pirmąją kapsulę „W-1“ paleido 2023 metais, o po kelių mėnesių ji sėkmingai sugrįžo į Žemę. Joje buvo gaminamas ritonaviras, tai gerai žinomas vaistas nuo ŽIV infekcijos.

Grįžusi kapsulė nustebino, tai joje aptiktas naujas šio vaisto kristalinis variantas, vadinamas III forma, atrastas Žemėje tik 2022 metais. Tai įrodė, kad mikrogravitacijos sąlygos gali sukurti visiškai naujas molekulines struktūras. 

Vėlesni eksperimentai parodė, jog net ir esant sukrėtimams, gravitacija veikia dalelių dydį ir pasiskirstymą, todėl duomenys iš kosmoso suteikia unikalių įžvalgų apie medžiagų elgesį.

Žvilgsnis į ateitį, tai vaistai iš kosmoso žmonėms

Šiuo metu orbitoje jau skrieja „W-4“ kapsulė, o „W-5“ ir „W-6“ paleidimai planuojami 2026 metų pradžioje. Bendrovė neseniai paskelbė partnerystę su Australijos įmone „Southern Launch“, kuri padės iki 2028 metų saugiai nutupdyti 20 kapsulių Kuniobos bandymų poligone Pietų Australijoje.

„Mūsų tikslas yra per artimiausią dešimtmetį pasiekti, kad žmogus vartotų vaistą, sukurtą kosmose,“ sako Radočėja. „Skrydžių daugės kasmet, kol kapsulės pradės grįžti kas mėnesį. Didžiausias iššūkis yra pagaminti tiek daug jų vienu metu.“

Tai, kas anksčiau skambėjo kaip mokslinė fantastika, tampa realybe. Mikrogravitacija atveria naują medicinos ribą, erdvę, kurioje galima kurti švaresnius, tikslesnius ir efektyvesnius vaistus, galinčius išgelbėti gyvybes visame pasaulyje.

Ar patiko šis įrašas?
 

Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.

0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas